Atrodo, kai tik pasirodė pirmieji pykčio priepuoliai, buvom juos puikiai užraukę, bet dabar jų staiga jau tiek, kad darosi nebeįmanoma gyventi. Vadinasi, metas pasikartoti tėvystės abėcėlę. Vieniems vaikams pykčio priepuoliai – neišvengiama kasdienybės dalis, kitiems pasitaiko retai, tačiau turbūt nėra nė vieno 1–4 m. vaiko, kuris nors kartą nebūtų pratrūkęs. Tokio amžiaus žmogučiai labai nori būti savarankiški: patys apsirengti, patys valgyti, patys įsipilti sulčių ir t. t. Jeigu jiems nepavyksta ar neleidžiama, jie labai susinervina ir dažnai klykdami griūna ant žemės. Pykčio priepuoliai – tai priemonė išreikšti įsiūtį ir nepasitenkinimą. Jeigu į tokį elgesį reaguojama netinkamai, vaikas išmoksta taip manipuliuoti žmonėmis ir išsireikalauti dėmesio. Šioje vietoje svarbiausiai parodyti vaikui, kaip išreikšti pyktį priimtinais būdais. Tinkamai reikšti savo emocijas – vienas iš daugelio dalykų, kurių augdamas vaikas turi išmokti. Pirmas žingsnis – vengti pykčio priepuolių. Jie neduoda nieko gero nei vaikui, nei jums, tad verta šiek tiek pasistengti. 1. Būkite geru pavyzdžiu, kaip išlikti ramiam stresinėse situacijose. Tai paskatins vaiką elgtis taip pat. 2. Gerbkite vaiko jausmus. Jeigu jis jausis suprastas, pykčio priepuolių reiks mažiau. Pamėginkite …