Mikutis darželyje (M. Molicka – Terapinės pasakos)
Noriu papasakoti apie vaikų ir paauglių psichologės Marios Molickos pasaką „Mikutis darželyje” iš anksčiau aprašytos knygos „Terapinės pasakos„. Jos pradžia labai stebuklinga, užburianti:
All posts tagged: knygos
Darželis ir baimė (M. Molicka – Terapinės pasakos)
Žiemą, kai išsiruošėm į darželį, minėjau, jog adaptuotis padėjo vaikų ir paauglių psichologės Marios Molickos Terapinių pasakų pasaka apie meškiuką Mikutį darželyje. Ta pasaka iš tiesų terapinė tiek vaikams, tiek tėvams, apskritai suaugusiesiems, nes ten aprašyta tokių darželio baisybių ir tokių atšiaurių
Pasiruošimas vaikų darželiui ir adaptacija
Dažnai manoma, kad darželis vaikui – didžiulė trauma. Na taip, tokie dideli pokyčiai kaip persikraustymas, mamos išėjimas į darbą, broliuko / sesutės atsiradimas, ėjimas į darželį ir pan. – didelis stresas (net ir mums patiems, ką jau kalbėti apie vaiką), tačiau tik nuo mūsų, suaugusiųjų, o labiausiai – tėvų, priklauso, ar tai bus trauma, ar tiesiog naujovė gyvenime. Pasiruošti darželiui (ir kitiems dideliems įvykiams) paprasta – reikia tiesiog daug apie tai kalbėti 🙂 Kalbant apie darželį, neužtenka pasakyti: „Rytoj tu eisi į darželį ir tau ten bus smagu“. Vaikas juk nesupranta, kas yra tas darželis, gal nesupranta ir ką reiškia „smagu“. Mes plačiai aiškinom, kaip darželis „atrodo“, kas ten veikiama. Pirmiausiai teko paaiškinti, kad tas darželis, į kurį eisime, nėra tas, kuriame buvo Elija ir Dominykas. Tai visai kitoks darželis – dideliame name daug vaikų, daug tetų (auklėtojų). Žiūrėdavome paveiksliukus, kur daug vaikų žaidžia, piešia, kur dar yra koks suaugusysis kartu, ir juos aptarinėdavome. Ypač parankus buvo šis paveikslėlis iš knygelės „Mano pirmoji knyga“: Tikras darželio gyvenimas: auklėtoja, knygos, plakatai, žaislai, vaikai piešia, skaito, karpo, …
Marks & Spencer dovanynas
Šiandien buvau įkišus nosį į naująją didžiąją Marks & Spencer ir negaliu nepasidalinti atradimais! Į drabužius nelabai žiūrėjau, bet maisto skyriuj atsirado įdomesnių dalykų: visokie saldūs padažiukai, cukrus su vanile ir kitokie mišiniai saldėsiams gaminti (prie to dar galėtų pasiūlyti maišiukų ir kaspinėlių sausainukams puošti ir pakuoti), rimtųjų patiekalų padažų irgi platus pasirinkimas, gėrimukų, daug įvairių užšaldytų kepinių, troškinių, apkepėlių pietums pasišildyti. Bet va, marcipanų masės neradau. Gal kas žino, kur tokio daikto būna? Kalėdoms, žinoma, Marks & Spencer`yje rasi visokio gėrio ir grožio, ko nepamatysi niekur kitur: jaukiai apmegzti puodeliai, nematyti suvenyrai, saldainių dėžutės, kurias išvalgius drąsiai gali ten susidėti papuošaliukus ar kokias kitas malonias smulkmes, įvairūs rinkinukai prie arbatos ar šiaip virtuvės rakandus paįvairinti, sąsiuviniai-kalendoriai, užrašinės, bloknotai su magnetukais ir rašikliais pirkinių sąrašams sudarinėti, ir, žinoma, visas stendas smagių smulkmenėlių tiems, kuriems nieko nereikia. Tokių daikčiukų pravartu užsipirkti metams į priekį (visokiems gimtadieniams), bet gal turėdami šitokį plotą jie paliks tas dovanines lentynas visada? Kas padarė didžiausią įspūdį toje naujojoje parduotuvėje, tai žaislai ir vaikiškos knygos. Į žaislus, tiesa, mažai težiūrėjau, bet pasirodė …
Mes mėgstam blynus, arba laiškas Kalėdų seneliui :)
Namuose mes dažnai kepame blynus. Jie atkeliavo iš mano šeimos, juos kepdavo abeji seneliai. Pas tėčio tėvus blynai būdavo plonyčiai, beveik peršviečiami, juos valgydavome su cukrumi. Pas mamos tėvus blynai atrodydavo tep lep ir dažydavom juos į obuolienę. Tai buvo ir tas valgis, kurį mokėdavo paruošti tėtis, be to, ekonomiškas patiekalas, tad namuose irgi dažnai valgydavome blynus. Nors labai mėgau ir tebemėgstu obuolienę, namie prašydavau cukraus 🙂 Ne pats skaniausias priedas, bet kažkodėl norėdavosi… Gal kad įdomiai šiugždėdavo, girgždėdavo dantyse, o ir šiaip – proga vis kabinti ir kabinti iš cukrinės, tam tikra lyg ir egzotika 🙂 Dabar kepu blynus savo vaikui. Tai paprastas valgis, kurį lengva pagaminti, be to, galima sunaudoti likučius. Pvz., blynams gerai sueina pieno šlakelis „ant butelio dugno”, net jeigu jau pradėjęs gyžti, taip pat ne iki galo suvalgytas jogurtas, grietinės ar grietinėlės likučiai, o vakar buvo nebaigti valgyti sausi pūstų grūdų pusryčiai – super ingredientas! Mūsų mažasis visko valgytojas blynus labai mėgsta. Jam nesvarbu nei blyno dydis, nei forma, tai gali būti netgi susukta tortilija arba pica, svarbu, kad pavadinsi …