All posts tagged: mokykla

The Future is Near, arba Kur link eina Lietuvos švietimas

Po Naujųjų metų jaučiuosi truputį užsienyje: pinigai ne tie, kainos kitokios. Pagaunu save nerimastingai skaitančią informacinius užrašus: gal jau pasikeitė jų lietuviški žodžiai į kokius nors užsienietiškus… Ne, vis dar Lietuva, vis dar lietuviškai, tik vis mažiau esam koks nors Dievo užmirštas užkampis. Ir šėlstam savo arenose su Kylie Minogue, Enrique Iglesias, Macy Gray, Robbie Williams, ir žvanginam eurais (su vyčiu kitoj pusėj; smagu bus jų pabarstyt po pasaulį), ir budinam švietimą iš žiemos miego su idėjom ir entuziazmu – lygiai kaip kitose nuolat linksniuojamose šalyse. Diena konferencijoje TEDxKids@Vilnius. Day in Future School vėl padvelkė tuo pusiau užsienio aromatu. Tai, ką kartkartėm pasižiūri internete kaip VAU!, staiga stebi gyvai tiesiai prieš nosį, o pranešėjo užsidegimas tykšta tiesiai ant tavęs kaip baseino vanduo per delfinų šou. Žmonės yra neįtikėtini tuo, ką jie gali išmokti, sugalvoti, sumeistrauti ir ypač tuo, kaip gali uždegti vien kalbėdami apie tai tinkamai sustyguotoje aplinkoje. Juk norim, kad mūsų vaiko mokytojas būtų 100% atsidavęs, aistringai pasinėręs į savo sritį, nuolat siurbtų naujas idėjas ir trykštų energija klasėje, dėstė Austėja Landsbergienė, bet jei …

Pažintis su mokyklomis. Valstybinės įstaigos

Prisipažinsiu, kad esu kiek skeptiškai nusiteikusi valstybinių mokyklų atžvilgiu. Jos kaip didžiuliai miegantys dinozaurai: lyg ir nori pokyčių, savo protingomis burnomis gali papostringauti apie šiuolaikinį švietimą ir šiuolaikinius vaikus, bet yra tiek dramblotos, kad sunkiai bepasijudina jų link. Patyrę tėveliai sako: svarbiausia ne mokykla, svarbiausia – mokytojas. Man vis dar sunku tai suvokti: viena įstaiga, vienas kolektyvas, o darbo metodai gali būti ir absoliučiai skirtingi. Žinoma, kad mokytojai, kaip ir visi kiti žmonės, yra skirtingi: vieno tokios stipriosios pusės, kito tokios, tačiau tikėčiausi iš įstaigos vieno „standarto“, nes juk yra įstaigos politika, yra kolektyvo susirinkimai, yra (ar turėtų būti) bendri mokymai, kad visi būtų girdėję ir supratę tą patį. Kol kas konkrečių mokytojų nepavyko pasiekti, tačiau susipažinau su keliomis įstaigomis. (Nors kai kurių pažinčių pažintimis ir nepavadinsi…) Supratau, kad prestižinėmis, geromis mokyklomis yra laikomos tos, kuriose vaikai spaudžiami prie mokslo ir tol gręžiami, kol išmoksta ramiai sėdėti, tylėti, gauti dešimtukus ir laimėti olimpiadose. Kitaip sakant, nusižeminti, paklusti ir vežti, kiek nepaveža – ar tai neprimena daugumos samdomų darbuotojų kasdienos? Net jei linkite savo vaikui būtent …

Mokykla – siaubai ir lūkesčiai

  Kad ir kaip jaučiausi užtikrinta aną vasarą, šį rugsėjį dar pasilikome darželyje. Tai tebuvo raidos šuolis, o skaitymas ir rašymas – dar ne viskas. Mūsų vaikas šįmet dar nebuvo pasirengęs mokyklai, trūko psichosocialinės brandos. Sakoma, kad vaikas tikrai pasirengęs mokyklai yra ne anksčiau nei jam iškrenta pieniniai dantys, o mūsiškiui kaip tik dabar jie pradėjo kristi ir tikrai vėl aiškiai juntamas raidos šuolis. Tik šįkart ne į raides ir skaičius, bet į geresnį informacijos suvokimą, įsisavinimą ir taikymą, norą sužinoti, išmokti, tvirtesnį charakterį: ne taip karščiuojasi, yra žymiai kantresnis, jaučia pareigą laikytis susitarimo, net jei tai lemia pralaimėjimą. Štai dabar esu tikrai tikra, kad ateina laikas mokyklai, ir jis, ko gero, visu gražumu ateis pavasarį. Gaila, kad mokykla surikiuota tik pagal rudenius… Klausimas, kokią mokyklą pasirinkti, man kirbėjo visus tuos metus. Kur tik radusi progą pabendrauti su pradinukų pedagogais arba apie juos, stengdavausi kuo daugiau išpešti žinių apie šaunias mokyklas, gerus pedagogus ir tuos, kuriuos dėčiau į juodąjį sąrašą. Taip pat daug galvojau apie tai, kas ir kodėl lemtų mano apsisprendimą, kas man yra …

Kaip paklausti „kaip sekėsi“ neklausiant „kaip sekėsi“?

Ne paslaptis, kad dažniausiai pirmas tėvų klausimas susitikus su vaikais – „Kaip sekėsi?“. O koks pirmas vaikų atsakymas? „Gerai“. Tuo pokalbis ir baigiasi. Ar sužinojome, ką nors apie vaiko dieną? Ne. Ar pabendravome su vaiku? Ne. Ko galėtume klausti, kad užmegztume turiningą pokalbį, sužinotume naujienų ir parodytume vaikui, kad jis ir jo reikalai mums iš tiesų rūpi? Man geriausiai veikia klausimas „Kas tau šiandien labiausiai (ne)patiko?“ Dažnai užduodu ir vieną variantą, ir kitą. Jei pirmiau klausiu, kas nepatiko, tarsi vėl nugramzdinu vaiką į blogą nuotaiką, kurią jis išgyveno, kai kažkas nepasisekė, kažkur užsigavo ir pan. Tačiau gera nuotaika iškart grįžta prakalbus apie tai, kas patiko. Jeigu iš pradžių klausiu, kas patiko, o paskui – kas nepatiko, galim plačiai aptarti nepavykusius momentus ir pabandyti surasti priežastis, kodėl taip nutiko, tuo pačiu apgalvodami, ką kitąkart galima daryti kitaip, kad taip nenutiktų. Mūsų darželis turi tėveliams prieinamus savaitės planus, kuriuose surašyta, kas kurią savaitės dieną planuojama veikti. „Kaip tau pavyko ta ir ta užduotėlė? Kas buvo sunkiausia / lengviausia?“, „Gal šiandien buvot nuėję ten ir ten? Ką įdomaus …

Giedriaus Cikanavičiaus nemokyklinimas (unschooling)

Aš, kaip tikras šiuolaikinis žmogus, domiuosi visokiom naujovėm, išeinančiom iš tradicinių normų ribų. Kol vaikai buvo maži, namie karaliavo gestų kalba ir medžiaginiai vystyklai, neleidome į standartinį darželį, dabar imu domėtis netradiciniu mokyklinio amžiaus ugdymu: homeschooling (namų mokymu), unschooling (nemokyklinimu) ir pan. Dar nesu tiek įsigilinusi, kad galėčiau smarkiai apie tai postringauti, bet yra Lietuvoje žmonių, kurie jaučiasi tame labai drąsūs. LUNI organizuoja įvairių įdomybių ir mano akis užkliuvo už seminaro (ar kaip jį pavadinus) apie nemokyklinimą. Įdomu, kaip žmonės Lietuvoje su tuo gyvena. O pasirodo, niekaip. Ponas Giedrius pasakojo savo patirtį. Buvo taip užtikrintas savo keliu ir taip nieko nežinojo, kas vyksta aplinkui, (net apie kitus žmones, užsiimančius panašiu alternatyviu švietimu,) kad iškart kėlė norą prieštarauti tokiam bukam kategoriškumui. Jis dėstė, koks buvo nelaimingas darželyje ir mokykloj. Nemanau, kad dėl to kalta švietimo sistema. Veikiau – jo tėvai, kurie neskyrė vaikui pakankamai dėmesio. Arba platesnė sistema, dėl kurios tėvai turėjo daug dirbti ir negalėjo skirti vaikui pakankamai dėmesio. Arba dar platesnė sistema, dėl kurios buvo manoma, kad vaikai auga patys sau vieni ir nelenda …