Kaip paklausti „kaip sekėsi“ neklausiant „kaip sekėsi“?
Ne paslaptis, kad dažniausiai pirmas tėvų klausimas susitikus su vaikais – „Kaip sekėsi?“. O koks pirmas vaikų atsakymas? „Gerai“. Tuo pokalbis ir baigiasi. Ar sužinojome, ką nors apie vaiko dieną? Ne. Ar pabendravome su vaiku? Ne. Ko galėtume klausti, kad užmegztume turiningą pokalbį, sužinotume naujienų ir parodytume vaikui, kad jis ir jo reikalai mums iš tiesų rūpi? Man geriausiai veikia klausimas „Kas tau šiandien labiausiai (ne)patiko?“ Dažnai užduodu ir vieną variantą, ir kitą. Jei pirmiau klausiu, kas nepatiko, tarsi vėl nugramzdinu vaiką į blogą nuotaiką, kurią jis išgyveno, kai kažkas nepasisekė, kažkur užsigavo ir pan. Tačiau gera nuotaika iškart grįžta prakalbus apie tai, kas patiko. Jeigu iš pradžių klausiu, kas patiko, o paskui – kas nepatiko, galim plačiai aptarti nepavykusius momentus ir pabandyti surasti priežastis, kodėl taip nutiko, tuo pačiu apgalvodami, ką kitąkart galima daryti kitaip, kad taip nenutiktų. Mūsų darželis turi tėveliams prieinamus savaitės planus, kuriuose surašyta, kas kurią savaitės dieną planuojama veikti. „Kaip tau pavyko ta ir ta užduotėlė? Kas buvo sunkiausia / lengviausia?“, „Gal šiandien buvot nuėję ten ir ten? Ką įdomaus …
