„Nėra pieno“ iš „šviežios“ mamytės lūpų – tai liūdniausia frazė mano ausims. Net jei aš tos mamytės nei jos vaikučio visiškai nepažįstu, žeidžia iki širdies gelmių. „Dingo pienas“, „nelemta maitinti“ – mano akimis, tai tik buki pasiteisinimai, kai maitinti nenorima. Jeigu mama žindo, nesinervina ir nori žindyti, niekur negali dingti tas pienas, taip jau gamtos surėdyta. Kitaip žmonija būtų jau senų senovėj išmirusi. Ar jums taip neatrodo? Jeigu mama nežadina miegalio vaiko pavalgyti, primaitina mišinukais, nusitraukinėja, nervinasi ir kitaip trukdo natūraliai žindymo(si) eigai, žinoma, pieno mažėja, nes „fabrikėlis“ gauna žinią, kad to pieno nereikia. Jeigu norite maitinti savo pienu, tai reikia tą ir daryti. Kartais (dėl didelio streso ir pan.) gali pieno sumažėti (bet pientraukis – ne rodiklis), tačiau yra begalė būtų jį gausinti. Visų pirma – kuo dažniau duoti žįsti ir neriboti maitinimų trukmės. O visokių liaudiškų patarimų pilnas internetas! Jau yra ne viena knyga apie motinystę ir maitinimą krūtimi. Reikia tik trupučio – noro pasidomėti. Beje, net ir kurį laiką visai nemaitinus, galima pradėti maitinti iš naujo ir atsiras pieno iš naujo. Jo …

Sakytum, žindymas – toks natūralus ir paprastas dalykas, tačiau daugumai mamų jis pasirodo toli gražu ne paprastas. Štai vienas tyrimas rodo: …apie 8 dieną po gimimo, apie 50 proc. motinų patyrė sunkumų, dažniausiai dėl netinkamos kūdikio padėties ar netaisyklingo krūties apžiojimo. Šie sunkumai turi įtakos spenelių būklei ir pieno kiekiui, kurį vaikas ištraukia iš krūties… Ir nesvarbu, ar mama maitina pirmą vaikelį, ar antrą, ar trečią – su kiekvienu vaiku gali kilti vis kitokių problemų arba viršų imti senosios patirtys ir iš jų kylančios baimės. Todėl manau, kad apie kūdikio žindymą kalbėti niekada nebūna per daug. Jau minėjau man patinkančią knygelę „Sėkmingas žindymas“, LIC „Už gyvybę“, 2000. Ji skirta akušeriams ir žindymo pagalbininkams, tačiau dėl to paprastai mamai suteikia kur kas daugiau žinių, nei vien tik pliki pamokymai pražiodyti kūdikį, dėti prie krūties, ir kokios galimos maitinimo pozos. Štai kita mama, Natalija, seniai jau nemaitinanti, kiek suprantu, bet konsultuojanti, savo bloge irgi kalba apie žindymą. Pirmiausia pateikia svarbiausius žingsnius, kaip teisingai priglausti kūdikį prie krūties. Tiesa, tekstas kiek suveltas gramatiškai, bet tiesos apie kūdikio žindymą …