Kalėdos ir darželio laukimas
Jau ne juokais kvepia Kalėdomis. Prekybcentriuose iškart pasitinka paletės su burbulais ir blizgučiais – net bloga, o per radiją, teliką, internetą tik ir girdi raginimus prisidėti prie kokios nors labdaringos akcijos – gera, bet turbūt irgi tuoj išlįs per gerklę nuo tokios gausybės. Kažin kodėl tik prieš Kalėdas atsiranda tas noras daryti ką nors gera? O „daryti gera“ asocijuojasi tik su pinigų atidavimu kažkam kitam, apie kurį galvojam, kad jis nelaimingesnis už mus? Juk taip tik dar labiau nuvertinam tą žmogų, ar ne? Jo net nepažinodami užlipdom etiketę. Ir kas jam iš tų materialinių niekučių. Juk ne daiktuose laimė. O lauke Kalėdų visai nejusti. Turbūt pirmąkart gyvenime neliūdžiu dėl to, kad jau lapkritis (kur tau – jau gruodis ant nosies!) ir vis dar nėra sniego. Taip smagu man tas toks paprastas ruduo, nebaisu iš namų išeiti, vaikus ramiausiai galima į gryną orą išvesti, jokių kliūčių su vežimuku važiuoti. Juk lapkritis iš tiesų ir turėtų būti rudeniškas. Tikriausiai. Juk jo pavadinimas – ne sniegkrytis, nors visą gyvenimą, kiek pamenu, jis būtent toks buvo, ypač vaikystėje. Kalėdoms …