All posts tagged: piešimas

Akvareliniai dažai iš senų flomasterių

Atnaujindami piešimo priemones neskubėkite išmesti flomasterių. Nors, atrodo, nebepiešia, juose dar daug gyvybės! Šito išmokau iš tinklaraščio Happy Hoolygans. Nuobodžiausia dalis – surinkti gana daug flomasterių. O tada jau veiksmas: 1) išrūšiuojam pagal spalvas; 2) išardom, pasilikdami tik rašymo galiukus ir šerdeles. Kai kurių flomasterių galas atsikemša, bet kartais prireiks meistro įrankių, kurie flomasterį tiesiog sulaužytų (smagiausia dalis vaikams 🙂 ); Galiausiai turim flomasterių laužą ir išteptas rankas. (Čia mano rankos, vaikų geriau nerodyti 😀 ) 3) flomasterių vidurius užpilame vandeniu ir laukiame. Vanduo dažais tampa jau per kelias valandas, nors „chuliganai“ rekomenduoja pamirkyti savaitę. Jie minkštąsias šerdeles dar ir susmulkina, kad daugiau spalvos atiduotų; 4) merkiam teptuką ir piešiame Spalvos išeina gaivios, vaiskios. Ir labai šlapios, todėl turbūt geriausiai tiktų piešti ant akvarelinio popieriaus – paprastas „susigarbanoja“. Bet mums ir taip buvo gražu! Nepanaudotus dažus „chuliganų“ tinklaraštis siūlo uždaryti mažuose stiklainėliuose. Mes, kadangi nuo pat pradžių naudojome ne stiklainius, taip ir palikome. Kol atostogavom, vanduo išdžiūvo, liko tik pigmentas. Įpylėm vandens ir vėl turim dažus! O jei trūksta idėjų, ką piešti, pavartykite šią knygelę: …

Kaip mes piešėme pienes

Man žavu pienės. Ir mano Varliukui žavu. Dar man patinka visokios kreizi dailės idėjos. Ir Varliukas mielai jų imasi. Piešti pienę su šakute? Aha, darysim! Paspaudę ant žemiau esančio paveikslėlio nukeliausite ten, kur išsamiai parodyta, kaip jums pavyks toks gražus piešinys. Mano vaikiną greit pagavo smarkesnis įkvėpimas ir, dar nespėjus nufotografuoti kelių pusėtinų pienų, piešimas pasisuko tokia linkme: Kai įkvėpimas baigėsi, su šiame procese itin svarbia buvusia šakute nugramdžiau keliolika gramų dažų nuo Varliuko rankų ir popieriaus lapo atgal į dažų indelį, o patį vaiką su visais drabužiai įkėliau į dušą. Varliukui šis piešimo seansas nuo pradžios iki galo buvo turbūt smagiausias ever 🙂

Pusantrų metų vaikas

Teisybę sako tie, kurie kalba, kad antri vaikai užauga patys. Man vis būdavo nepriimtina ši mintis – juk nei pirmo, nei antro, nei kelinto vaiko negali palikt nuošaly. Tačiau turiu prisipažinti, kad tai visgi tiesa. Nesu savo jaunėlio apleidus, tačiau didžiojo amžių mėnesiais iki kokių 2,5 m. visuomet galėjau kuo puikiausiai pasakyti, tuo tarpu kokio mažylis tiksliai amžiaus, visiškai nežinau 🙂 Ir dėl to, kad psichologiškai tas amžius jo nenusakomas (tai jis didelis ar mažas?), ir dėl to, kad neseku taip atidžiai (jam jau tiek ir tiek mėnesių ir jis turi žaisti su tokiais žaislais? Fju, tegu žaidžia, kuo nori 🙂 ). Taip ir nežinojau to amžiaus, kol babycentre neparašė, kad jam jau lygiai pusantrų 🙂 Jie sako, kad tai tas amžius, kai

Pirmasis atpažįstamas piešinys

Šiomis dienomis nustebino ir vyresnėlis. Pasirodo, jis moka piešti! 😀 Apskritai piešia jis nuo labai anksti ir gausiai, tačiau visada jo kūriniai būdavo stipriai pribraukytos dėmės ar priraizgyti kamuoliai, o vakar darėm užduotėles iš vieno žurnaliuko (kuris man šiaip jau pobaisis, bet žiogučiui patinka) ir ten, kur reikėjo šį bei tą nupiešti, vaikas ėmė ir nupiešė!