All posts tagged: skaitymas vaikui

Atostogos su knygomis

Šįmet mūsų atostogos buvo ypatingos – be plano! 🙂 Visada vasarojame prie jūros ir esame jau išvažinėję daugybę to Žemaitijos krašto miestukų ir kaimų su žymiom ir nelabai žymiom vietom, išbraidę pajūrį bent penkiose vietose ir jau žinom, kokių akmenukų ar smėlio kur tikėtis, tad šįkart važiavom  n i e k o  n e v e i k t , tiesiog drybsot paplūdimy po skėčiais ir ilsėtis. Kadangi vaikai beveik išaugę iš burzgimo su smėliuotom mašinom ir „pyragų“ kepimo, pasiėmėm keletą sporto žaislų ir pluoštą užduočių knygelių. Jas įsidėjau tik todėl, kad tūnodamos lentynoje dažniausiai yra tiesiog išaugamos net gerai nepavartytos, tad sueis kaip drausminimo priemonė arba, deja, bus prakuroms… Mano didelei nuostabai, vaikai jų prašydavo dar dažniau nei ledų! Kadangi kelias iki pajūrio – per visą Lietuvą, dar mašinoj padaviau „Kaip stumbriukas Tumas po Lietuvą keliavo“ (tokias turi abu vaikai). Čia lyg kokiame gide po Lietuvą trumpai aptariami visos šalies įdomesni miestai: Anykščiai, Kernavė, Vilnius, Trakai, Druskininkai, Rumšiškės ir t.t. iki pat pajūrio. Pristatant kiekvieną objektą yra duodama ir užduotėlė: tai labirintas, tai kryžiažodis, …

Višta, ežys ir visas kitas liksmas tvartas

Labai smagu atrast Laimos iš Mamukyno tekstą, kaip jie skaitė V. V. Landsbergio „Rudnosiuko istorijas“ ir perėjo prie D. Šukio „Vištos…“, nes tą patį vakarą mes su vaikais taip pat baigėme „Rudnosiuko istorijas“, bet skaitymui laiko dar buvo likę, tad vyresnėlis paprašė dar ko nors juokingo. Nu kas gi čia dar pas mus juokingo? Ir trumpo? Nes ne kažin kiek jau ir spėsim iki akys ims merktis. O taigi D. Šukio „Linksmojo tvarto nutikimai“! Ir tą vakarą mes būtent skaitėm apie vištą, kaip ir Laima 🙂 Nežinau, kuri iš šių knygelių buvo pirmoji, bet pradėti galima nuo bet kurios, nes veikėjai apipasakojami abiejose. Visi jie turi baisiai keistus vardus ir beveik visi iš P: Pelenona, Petrikis, Peletrūnija… Atsimint iš pradžių sunku, tačiau juk vaikų knygos skaitomos ne po vieną kartą, ar ne? 🙂 Čia kartais daug teksto, kartais mažai, o kartais ir visai nėra. Tačiau kiekvienas puslapis pilnas veiksmo, o šaržuoti piešiniai taip ir prašosi perkeliami į animaciją. Iš tiesų iš „Linksmojo tvarto“ išeitų puikus animacinis serialas, galintis konkuruoti su Aviuku Šonu: nėra jokios ypatingos …

Skaitom Debesėlį

Debesėlis, su kuriuo labai lengva susitapatinti trimečiui keturmečiui – mažas, dar nelabai ką moka ir dėl to jam nutinka kas nors nemalonaus. Jis įsipainioja į pušies viršūnę ir, žinoma, pradeda verkti… Pažiūrėkit, kaip įsipainioja: Keturi broliai – Rytas, Vakaras, Naktis ir Diena – kiekvienas užsiėmęs savo reikalais, bet… Jie juk broliai, todėl Rytas padeda Vakarui susidoroti su sunkia užduotimi, abu padeda sesei Dienai susigrąžinti pamestą žaislą, dėl kurio ji labai liūdi, visi gerbia Nakties miegą ir jos nežadina, galiausiai Diena padeda Rytui ir Vakarui išvaduoti iš pušies Debesėlį. „Skrisk, mažyli. Tu gali. Ir atmink, kad tankiausias pušies vainikas yra mūsų pačių baimė. Jei kartą ją nugalėsi – daugiau niekas tavęs nesulaikys.“ Puikiai tinka skaityti su skirtingo amžiaus vaikais: didesniems – sudėtingi, ilgi sakiniai ir nenuoseklus siužetas, mažesniems – pūkuota, minkšta kalba, visai mažiukams – vaizdūs paveikslėliai, kuriuose gali išskaityti dar šimtus įvairiausių istorijų. O paskutiniai keli puslapiai palikti pačiam vaikui spalvinti. Tarp esamų kontūrų galima pripiešti ir savo, o gal net parašyti Debesėlio istorijos tęsinį… O mane tai vilioja atvirukai iš šios knygelės iliustracijų… Jeigu …

Ir mes galėtume matyti taip, kaip Una

Tai Una – samurajaus ir gėlės dukra. Kaip romantiška, ar ne? Ji gyveno pasakų pasaulyje, kol nebuvo atsiųsta į Žemę taisyti reikalų. Ji turėjo nepaprastą galią: visada matė tik gerus dalykus. Iš pirmo žvilgsnio būtų galima pamanyti, kad tai nėra tokia naudinga galia kaip, pavyzdžiui, mokėti skraidyti arba valgyti sau į valias ir nestorėti, tačiau, giliau pažvelgus, Unos gebėjimas galėjo daryti stebuklus. Štai sutinka ji seną varną ir nustemba: tu toks gražus paukštis, tikriausiai povas! Anksčiau ketinusi burnoti varna suglumsta. „Povas? Mmm… Gal ir yra to panašumo?.. – susimąstė ir ėmė snapu šukuotis plunksnas. – Įdomu, kas toji Una? Kokia protinga mergaitė!“ Ji iš tiesų labai protinga, nes sugeba įžvelgti grožį, kur juo net nekvepia, o tada jis ima ir išsipildo, nes tiesiog nėra kitos išeities. Štai pasakų niekšelis Belzebubas ir Unos daryta jo nuotrauka: O čia ragana, kuri pirmai su keiksmais išspyrė katę ir užstaugė ant nelauktų svečių – Unos kompanijos: O čia – vilkas: Tiesa, jis nuo pat pradžių nebuvo piktas: – Netapau geru vilku, nes vaikystėje pernelyg daug laiko praleidau prie kompiuterio. …

Meškiai, rodantys kelią iš labirintų

Apie šią knygą tiek kalbėta ir rašyta, kad nežinau nė ką bepridurti. Švelni pirštams, šilta širdžiai. Atsivertę sutiksite Bendžį, kuris liko tvirtas ir sąžiningas iki galo, Arnoldą, kuris išmoko nebijoti tamsos, Rudolfą, kuris ėmė džiaugtis būdamas savimi, Solę ir Miją, kurios pasidalino tris keksiukus, Benediktą, kuris nustojo valgyti be soties, ir Trezorą, kuris parodė, jog rožinė tinka ir berniukams. Kaip taikliai pastebėjo viena mama, Vaida Špokevičiūtė: „nerealūs tekstai – vynioji vynioji siūlą, o staiga jis ima ir pasibaigia… Mano vaikas beveik po kiekvienos istorijos klausė – čia jau viskas? Labai puiki proga pasikalbėti apie ką čia buvo. O meškių piešiniai – taip ir norisi paglostyti kaskart „. Sako, netrukus pasirodys ir antra knyga, tad griebkit pirmąją. Turiu ne bet kokią, o su autorių parašais! Kas nori? Norai registruojami čia ir feisbuke iki gruodžio 17 d. 24:00. P. S. Tinka 4-7 metų vaikams, kad tėveliai paskaitytų ir aptartų, 8-10 metų vaikams, kurie jau moka skaityti patys, ir iki 99 metų nevaikams, kurių širdys dar šiltos kaip meškiai.