All posts tagged: skaitymas

Meškiai, rodantys kelią iš labirintų

Apie šią knygą tiek kalbėta ir rašyta, kad nežinau nė ką bepridurti. Švelni pirštams, šilta širdžiai. Atsivertę sutiksite Bendžį, kuris liko tvirtas ir sąžiningas iki galo, Arnoldą, kuris išmoko nebijoti tamsos, Rudolfą, kuris ėmė džiaugtis būdamas savimi, Solę ir Miją, kurios pasidalino tris keksiukus, Benediktą, kuris nustojo valgyti be soties, ir Trezorą, kuris parodė, jog rožinė tinka ir berniukams. Kaip taikliai pastebėjo viena mama, Vaida Špokevičiūtė: „nerealūs tekstai – vynioji vynioji siūlą, o staiga jis ima ir pasibaigia… Mano vaikas beveik po kiekvienos istorijos klausė – čia jau viskas? Labai puiki proga pasikalbėti apie ką čia buvo. O meškių piešiniai – taip ir norisi paglostyti kaskart „. Sako, netrukus pasirodys ir antra knyga, tad griebkit pirmąją. Turiu ne bet kokią, o su autorių parašais! Kas nori? Norai registruojami čia ir feisbuke iki gruodžio 17 d. 24:00. P. S. Tinka 4-7 metų vaikams, kad tėveliai paskaitytų ir aptartų, 8-10 metų vaikams, kurie jau moka skaityti patys, ir iki 99 metų nevaikams, kurių širdys dar šiltos kaip meškiai.

Umpų Lumpų daina apie televizorių

Mes įsitikinę nuo seno – Prie televizoriaus ekrano Jūs neprileiskite vaikų, Nes daros iš tiesų baugu! O dar geriau – tą bjaurų daiktą Išmeskit iš namų – ir baigta. Nes kur tik buvome nuėję, Visi vaikai kaip išprotėję Žiūrėjo filmus per naktis, Išpūtę skaudančias akis. (Mes matėme aną savaitę, Kaip akys sprogdavo įkaitę) Vaikai tik sėdi, laiką gaišta, Juos užburia kiekvienas vaizdas. Jie būna visiškai apsvaigę: Jiems vis daugiau to šlamšto reikia! Na, taip – tada namuos tylu. Vaikai nebekulia stiklų, Tada nereikia jų raminti, Jūs galit priešpiečius gaminti, Iššluot grindis, suplaut indus… Tačiau ar pagalvojat jūs, Ar susimąstote kada – Kokia iš viso to nauda? JUK VISA TAI SUMAIŠO PROTĄ, PALIEKA SIELĄ SUŽALOTĄ, TAIS NIEKAIS UŽKEMŠA JAM GALVĄ, NUSKURDINA JO GIMTĄ KALBĄ. JISAI DAUGIAU NEBESUPRANTA, KĄ ŽMONĖS PASAKOSE RANDA. JO SMEGENINĖ – TARSI SŪRIS – MINKŠTA, JOKIŲ MINČIŲ NETURI. JISAI NEMĄSTO – JIS TIK ŽIŪRI! Gerai, jūs galit pasakyti, Jei mes išjungsim daiktą šitą, Tai kuo užimsime vaikus? Dabar paaiškinkite jūs: Mes klausiame, kaip jūsų vaikas Yra įpratęs leisti laiką? Ką veikdavo visi vaikai …

Knygelių „Kai jaučiuosi…” laimėtojai

Nežinau, kaip jums, bet man visada įdomu statistika. Jaučiuos lyg kokį tyrimą atlikus 🙂 Žodžiu, „Educata”, daugiau spausdinkite piktų zuikių! 😀 Šių knygelių pageidavo net 22 mamos. Laimingų – 9, pavydžių – 8, gerų – 7. Penkios žaidimuko dalyvės apsidžiaugtų bet kuria knygele, o man be galo džiugu perskaityti 4 ar 5 komentarus, kad šiuos zuikius savo bibliotekėlėje jau turite ir vaikai juos labai mėgsta! 41 žmogus feisbuko įrašą apie konkursą palaikino ir dar 2 – pasidalino. Manau, tai reiškia, ei, šios knygelės tikrai liuks! 🙂 Dalyves, kurios nurodė pageidaujančios kelių pavadinimų arba bet kurios knygelės, priskyriau prie tų kategorijų, kurių pageidaujama buvo mažiau, taigi išėjo 21 prie pikto ir po 10 prie kitų. O kategorijose vardai susirikiavo pagal abėcėlę, sudėjau į vieną krūvą ir iš tinklaraščio, ir iš feisbuko komentarų. Toliau – random.org burtai. Rezultatas: „Kai jaučiuosi piktas” dovanojam Indrei, komentavusiai tinklaraštyje. „Kai jaučiuosi geras” atitenka Laurai Laučiūtei-Jankauskienei iš feisbuko. „Kai juočiuosi laimingas” keliauja pas Simoną, rašiusią pageidavimą tinklaraštyje. „Kai jaučiu pavydą” gauna Donata, taip pat iš tinklaraščio. Fanfaros – tram pam paaaam! 🙂 …

Kaip kalbėti apie jausmus? Knygelių serija „Kai jaučiuosi…”

Jau kokius pusę metų knygų prekybos vietose galite rasti seriją knygelių apie jausmus: „Kai jaučiuosi piktas„, „Kai jaučiuosi geras„, „Kai jaučiuosi laimingas„, „Kai jaučiu pavydą„. Ar vartėte? Gal ir nepastebėjote, nes jos smulkutės. Tačiau labai mielos ir prasmingos. Kodėl su vaikais svarbu kalbėti apie jausmus? Tai ugdo jų empatiją ir emocinį intelektą: vaikas gali įvardinti savo jausmus ir nesidrovėti malonius išreikšti smagiai, o nemalonius – taip, kad niekam nepridarytų žalos; vaikas gali atpažinti kito jausmus ir reaguoti atitinkamai, nesielgti taip, kad sukeltų kitam skausmą, pyktį, elgtis taip, kad kitam būtų malonu. Nelengva apie tai kalbėtis su vaikais ar įvardyti daugiau jausmų nei piktas ar liūdnas, nes retas dabartinis tėvas/mama yra ką nors apie tai girdėję iš savo tėvų ar senelių, tačiau žmonės, matyt, intuityviai pajuto, kad yra kažkas daugiau nei gerai besielgiantis ir neklaužada, ramus ir mušeika. Elgesys priklauso nuo jausenos ir kai imi suvokti savo jausmus, gali valdyti savo elgesį, tada gali pasiekti geresnių rezultatų tiek santykiuose su aplinkiniais, tiek moksluose, tiek darbe. To ėmęsi tyrinėti mokslininkai nustatė, kad emocinio intelekto koeficientas yra kur …

Žaidžiame su raidelėmis: magnetinis raidynas + dovana Jums

Ilgame ir smagiame, pilname žaidimų kelyje į raštingumą mes naudojame įvairiausias priemones. Apie vieną jų buvau šiek tiek užsiminusi, dabar pats laikas aptarti plačiau. Kai vyresnėlis buvo toks, koks dabar mažėlis, įsigijome magnetinių raidelių rinkinį „Mano raidynas„, vėliau ir raidžių papildymą. Man jos patiko tuo, kad malonios paimti (nėra visiškai magnetas, o labiau primena popierinę kortelę), vaikui nei per didelės, nei per mažos, gerai limpa prie visų metalinių paviršių, pvz., šaldytuvo. Nežinau, ar raidyną rengiant dalyvavo kokie pedagogai, metodininkai, bet priemonė atrodo labai apgalvota, raidelės pateiktos sumaniai. Kiekviena raidė – dėlionės dalis. Juk raidelės sukimba tam tikra tvarka ir tik tada išeina žodis, ar ne? Balsės ir priebalsės pagamintos skirtingų spalvų, o kiekvieną raidelę iliustruoja 2 objektai iš tos raidės, pvz. M: musė su malūnėliu, B: boružė su batais. („Bet A piešinyje – dar ir akys!„, – nori būti tikslus vyresnėlis, tad yra piešinių ir su 3 objektais 🙂 ) Vienas objektas aiškiai matomas, kito tenka paieškoti atidžiau apžiūrinėjant paveikslėlį, todėl pirmasis žaidimas, kurį dažniausiai žaidžiame su jaunėliu – apžiūrime raidės magnetuką: kas piešinėlyje yra …