Mano vaikai – tfu tfu tfu – mažai serga. Žinoma, slogų tikrai pasitaiko, bet peržengus 1 m. ribą jau drąsiai sakau, „sloga – ne liga“. Esam sirgę bronchitais, vėjaraupiais, pūlinga angina, o pastarąjį kartą – plaučių uždegimu. Prieš keletą savaičių mažasis kaip „už Tėvynę“ išmatavo visas balas. Su manim išėjęs įgriuvo į tokį „ežerą“, kad liko sausa tik kepurė ir šalikas. Visa kita, net kelnaitės – gręžiama (buvo su lietaus kelnėm, bet per
Turėdama laiko vis paskaitinėju vokiečių gydytojų Wolfgango Goebelio ir Michaelos Glockler knygą „Padėkime augti„. Tai veikiau naudingų straipsnių tėveliams rinkinys nei nuosekli knyga. Čia iš pradžių pateikiamos įvairios kritinės situacijos ir kaip jų metu suteikti pirmąją pagalbą, paskui apibūdinamos įvairios ligos, jų gydymo būdai, galiausiai yra visko – nuo ruošimosi susitikimui su naujagimiu iki pokalbio temų su paaugliu. Taip pat kūdikio drabužėlių schemų, natūralių gydymo priemonių receptų ir pan. Gydytojai remiasi Valdorfo pedagogika. Dauguma mamų, kalbančių apie šią knygą, domisi čia išdėstytu skiepų klausimu. Man vokiečių gydytojų tekstai artimi savo natūralistiniu požiūriu (pirmiausia arbatėlės, kompresiukai, tik paskui medicininės priemonės), įdomūs holistiniu, antroposofiniu požiūriu. Apie ligą kalbama ne tik kaip tam tikrų simptomų rinkinį ir priemones juos įveikti, bet ir apskritai ką duoda organizmui, ką duoda žmogui liga. Tokie skyreliai kaip „Apie ligos prasmę”, „Apie karščiavimo prasmę”, „Apie sielos skausmą” išties masinantys ir verčiantys pamąstyti. Be to, kaip minėjau, čia nėra koks negalavimų sąvadas. Šioje knygoje kalbama apskritai apie viską, su kuo susiduria tėvai nuo lopšio iki universiteto, tad galima būtų teigti, jog tai – tarsi …
