R. Dreikurs, V. Soltz. Laimingi vaikai. Iššūkis tėvams
Savo turiniu knyga nebloga, bet skaityti lietuviškai, kaip ir skelbia pavadinimas – tikras iššūkis. Panašu, kad vertėjas buvo labai neatidus, o redaktorė knygos išvis nematė. Arba tiesiog jos akiniai per silpni… Trumputis įspūdis yra čia, o aš pasidalinsiu dėmesio vertomis įžvalgomis ir patarimais. Tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai turi būti pagrįsti demokratiniais principais Demokratija pakeitė ne tik politinį Vakarų pasaulio gyvenimą, bet tapo tokiu gyvenimo būdu, kur jokioje srityje netinka autokratija, kai vienas valdo, o kiti paklūsta. Demokratija atnešė lygybės sąvoką. Lygybė reiškia, kad nė vienas nėra viršesnis už kitą, nėra valdovų ir tarnų, kiekvienas laisvai apsisprendžia kaip elgtis. Autokratinėje visuomenėje šeimą valdė tėvas, bet „kai moterys paskelbė lyčių lygybę, ne tik vyrai prarado galimybę vadovauti žmonoms, bet ir abu tėvai neteko įtakos savo vaikams.“ Turime nusileisti iš aukštybių ir bendrauti su vaiku kaip lygus su lygiu, nes jokios individo galimybės ar išskirtiniai bruožai negali suteikti viršenybės ar teisės dominuoti. Kodėl lygybę tarp tėvų ir vaikų taip sunku suvokti ir pripažinti? Suaugusieji turi daugiau žinių, patirties ir įgūdžių, todėl atrodo gerokai pranašesni už vaikus. Kultūrinis …