All posts tagged: vaikų auklėjimas

Kaip užauginti laimingą žmogų?

Visų tėvų tikslas – kad vaikas užaugtų laimingas. Tačiau realybėje, kasdienybėje, ar susimąstome, kaip tą laimę kurti ir kiek mūsų vaikas iš tiesų laimingas? Stabdant netinkamą ar mums nepriimtiną elgesį nėra kada galvoti apie stabdymo metodiką ir kokį poveikį tai daro ateičiai. Norisi, kad tai liautųsi čia ir dabar, ir priklausomai nuo mūsų emocinės būklės, kartais pateisinami ir labai radikalūs auklėjimo būdai. Juos verta vadinti „auklėjimo” būdais, nes emocijoms nuslūgus greičiausiai suprantame, kad nieko gero tuo nepamokinome, o jei kas būtų matęs tą sceną iš šalies, būtų labai labai gėda. Jei turite minutėlę ramiai pagalvoti apie auklėjimą, kviečiu perskaityti ir apgalvoti tolesnes Sarah`os Ockwell-Smith mintis. Ji kreipia mus vaikų auklėjimą priimti kaip pagalbą vaikui kopti Maslow piramide aukštyn. „Pradedant piramidės apačia, pirmiausia reikia, kad būtų patenkinti vaikų fiziologiniai poreikiai ir kad jie jaustųsi saugūs. Fiziologiniai poreikiai, tokie kaip maistas, vanduo, pastogė ir drabužiai, yra patys elementariausi tam, kad išgyventume. Saugumas kalba apie tai, kad vaikas jaustųsi apsaugotas nuo pavojų ir skriaudos. Tik kai šie du poreikiai patenkinti, galime judėti prie meilės ir priklausymo, o paskui …

„Atsakinga tėvystė 2016“ – konferencija tėvams dėl vaikų

Balandžio 2-3 dienomis Vilniuje vyks dviejų dienų konferencija „Atsakinga tėvystė 2016“, kur edukologai, psichologai ir gydytojai dalysis informacija vaikų auginimo temomis. Pirmoji konferencijos diena daugiau skirta mažesnių vaikų tėvams. Čia išgirsime, kokiais amžiaus tarpsniais vaikai yra kam imliausi. Ką tuo metu turėtume į juos „įdėti“, kad užaugintume darnų, protingą ir sėkmės lydimą žmogų, pasakos edukologė Sigita Burvytė. Edukologė ir psichologė Jūratė Bortkevičienė patars, kaip veiksmingiausia elgtis, kai mažylį apima pyktis, o psichologė Milda Karklytė pamokys, kaip drausminti vaiką be bausmių ir kodėl būtent taip. Psichologė Ieva Šuipė palies dar vieną aštrią temą šeimose – antro vaikučio atsiradimą. Ji patars, kaip tam paruošti vyresnėlį ir kaip nuo pat pradžių kurti darnius brolių/seserų santykius. Bene įdomiausia tema – nevalgus vaikas. Vaikų gastroenterologas Vaidotas Urbonas kalbės, kokia turėtų būti vaiko mityba ir kaip suformuoti teisingus mitybos įpročius. Taip pat išgirsime vaikų gydytoją Jurgitą Biliuvienę, kuri padės susiruošti namų vaistinėlę bei pamokys, ką daryti, kai vaikas suserga ūmia infekcine liga, užspringsta, nusidegina ar apsinuodija. Paskutinėje dienos dalyje psichologas, neformaliojo ugdymo specialistas Tomas Rakovas paaiškins, ko iš tiesų turėtume tikėtis, …

Trys situacijos be empatijos

1 SITUACIJA: Gal išprotėjai? Stotelė prie stoties. Mama įnikusi į telefoną tikriausiai ieško tinkamiausio maršruto, tėtis žioplinėja, retsykiais bandydamas įsigilinti į mamos naršomą informaciją, dukra trinasi aplink tėvus, o sūnus laksto aplink visą stotelę. Staiga mama pakelia galvą, baimingai apsidairo, išvydusi atlekiantį sūnų sučiumpa už rankos ir prisikišusi tiesiai į veidą išrėkia: – Gal išprotėjai?!! Vaikas, žinoma, suglumęs. Ar bėgioti staiga tapo nusikaltimu? Čia priėjo sveikas protas ir tarė: Mes, tėvai, žinome, kad prie stoties būna visokių žmonių ir gali visko nutikti, bet vaikas visiškai apie tai nenutuokia, jei niekada jam to nesakėme. Sprendimas? Prieš atsirandant tokioje vietoje pasakyti vaikui: „Dabar mes važiuojame į stotį. Ten nėra labai saugu, todėl prašau visą laiką būti į mane įsikibus, kad nepasimestume.“ Jau esant ten: „Jei tu įsikibsi į mane ir pastovėsi ramiai, aš galėsiu susikaupti ir greičiau rasiu, ko reikia. Tada greičiau pasieksime „A“, o ten saugu ir galėsi bėgioti kiek tinkamas / žaisti ką nori.“ 2 SITUACIJA: Su tavim niekur neisiu! Turgus. Mama apsipirkinėja, tėtis vaikštinėja su maždaug 1,5 m. vaiku. Staiga jis grįžta mamos link …

Apie vertybes (įkvepiančios mintys)

Dalinuosi įžvalgomis iš dviejų įdomių straipsnių. Abu susiję su vertybėmis, kurias norime įdiegti savo vaikams. Pirmasis – tai rimto tyrimo apžvalga apie vaikų savanaudiškumą. Pasirodo, kad galimybę elgtis altruistiškai lemia prefrontalinės smegenų žievės išsivystymas, o mažų vaikų ši smegenų dalis dar būna nebrandi. Įdomiais žaidybiniais bandymais buvo tirti 6-13 metų vaikai ir pastebėta, kad kuo

Tėvystės paradoksai, arba Kodėl taip kvailai elgiamės?

Per savo trumpą trejų metų motinystės darbo stažą pastebėjau daug tėvystės paradoksų: norime vienaip, o elgiamės priešingai, tikimės nuostabių rezultatų neįdėdami jokio darbo arba aršiai kovojame už kai kuriuos dalykus, tačiau lengva ranka numojame į kitus, jiems giminiškus, reikalaujame iš vaikų nebūtų dalykų ir dažnai nė kiek nesistengiame jų suprasti.