Kai kurios kultūros, kurių mokymas plačiai paplitęs pasaulyje, žmogaus gyvenimą skirsto septynmečiais. Bene geriausiai Vakaruose juos yra išanalizavęs Valdorfo pedagogikos pradininkas, antroposofas Rudolfas Štaineris (1861-1925). Anot jo, pirmasis septynmetis yra skirtas fiziologiniam kūnui užauginti, todėl vaikui būtina aktyvi veikla, daug žaidimų ir negalima apkrauti jo ankstyvais mokslais, kad neatimtume energijos, reikalingos vidaus organams augti sveikiems. Jam taip pat būtinas glaudus ryšys su mama, kad vaikas jaustųsi pasaulyje saugus, neatsirastų įvairių nepagrįstų baimių. Kai vaikui iškrenta viršutiniai pieniniai dantys ir jis ranka apglėbdamas galvą geba pasiekti priešingos pusės ausį, jis jau pakankamai subrendęs mokytis. Čia prasideda pirmasis lūžis. Vaikui parūpsta estetinis grožis, jam taip pat smalsu įvairūs dėsniai, taisyklės, artimą ryšį perima tėtis. Astrologai teigia, kad šiuo periodu žmogų valdo Merkurijus, kuris atsakingas už bendravimą, tačiau bendravimas apima ir kai kurias ydas – melavimą, išsisukinėjimą, vogimą. Dar šiuo etapu labai svarbūs vaiko jausmai – jeigu jis bus nuolat tramdomas, baudžiamas, auklėjamas autoritariškai, gali sugadinti šiame septynmetyje besivystančias kraujotakos ir kvėpavimo sistemas ir vidutiniame amžiuje patirti insultą, astmą ir pan. Keičiantis septynmečiams žmogus tarsi gimsta iš naujo, …