Kai pasakai sau, nuo pirmadienio viskas kitaip, žiūrėk, nuo kokio trečio pirmadienio ir pavyksta 🙂 Aš nutariau pasakyti ne pampersams (pampersais vadinu vienkartines sauskelnes) ir jei ne pereiti prie puoduko, tai bent grįžti prie medžiaginių sauskelnių. Tiesa, dabar jau naudojame ne sauskelnes, o taip vadinamas atprastukes – daugiasluoksnes apatines kelnaites. Jos greičiau nusimauna / užsimauna (ypač aktualu bėgant prie puoduko), namie prie jų nereikia mauti papildomo neperšlampamo sluoksnio (tas irgi palengvina numovimą / užmovimą), iš jų nepalyginamai lengviau išsiplauna kakutis negu iš bambukinių sauskelnių, kurias naudojome.

Atprastukių turime įvairių: nuo vienasluoksnių, kurios nelabai skaitosi už atprastukes, iki šešiasluoksnių. Ir dar paprastų kelnaičių. Šias visas apatinių kelnaičių atmainas „eksperimente” skaičiavau kaip kelnaites, neskirdama, kelių sluoksnių ar be jokių sluoksnių jos buvo.

Atprastukės būna paprastos

ir išverčiamos

Išverčiamas lengviau išplauti ir jos greičiau džiūsta, kai išverti, bet mes tokių kažkodėl neesam įsigiję, o paprastos atprastukės mums džiūna maždaug 1,5-2 dienas. Tačiau tai ne bėda, nes turim jų visą kalną 🙂

Tiesa, dar labai smagiai naudojam tokias japoniškas kelnaites su įklotukais:

Tik mūsų žydros 😉 Turim dvejas malonios, beveik neperšlampančios medžiagos kelnaites ir 5 įklotukus. Būtent su jomis einam į lauką, kur nors važiuojam ir pan. Žodžiu, naudojam tais atvejais, kai ilgai teks užtrukti ir tikriausiai prisidarysime. Dažniausiai prisidarius užtenka tik pakeisti įklotuką ir viskas vėl sausa. Atprastukės, kad ir kiek jose būtų sluoksnių, užsižiopsojus leidžia kiaurai, ypač ties šlaunų apvadais, na, ir visur, kur labiau prispausta, tarkim sėdint. Jas reikia akyliau stebėti ir pridarytas nedelsiant pakeisti, jeigu norim išlaikyti drabužius sausus. Kuomet japoniškas kelnaites reikėdavo džiovinti, maudavomės atprastukes ir neperšlampančias kelnaites nuo medžiaginių vystyklų (dar vadinamos prilaikančiomis arba viršutinėmis):

Taigi nuo to pirmadienio, kai pasakiau sau, kad gyvensime be pampersų, „eksperimentą” tęsėme 2 savaites. Kiekvieną dieną po kelis kartus vaikui kartojome, kad dabar jis ne su pampersu, o su paprastom kelnaitėm kaip tėtis, todėl į kelnes daryti negali.

Mama: Kur tėtis daro sysiuką?
Vaikas: Tualete. Mama daro tualete, lialia daro tualete.
Mama: Einam į tualetą?
Vaikas: Ne!
Mama: Kai norėsi, pasakysi?
Vaikas (suraukia antakius, lyg sakytų, „Ką tu apie mane galvoji? Tai aišku!”): Taip!
Deja, tai nieko nereiškė…

Pirmo pirmadienio vakarą turėjome šlapias 8 kelnaites / atprastukes, 2 pėdkelnes, 2 viršutines kelnaites (kurių neskalbėm, tik išdžiovinom), 1 kelnes. Pasivažinėjimui dviračiu ir nakčiai dėvėjome pampersus (praktiškai kasdien).

Antradienį sunaudojome 1 japoniškas kelnaites su 2 įklotais, 3 atprastukes, 1 viršutines, 1 smėlinuką, 2 pėdkelnes, 1 kelnes. Smėlinukas ir kelnės nukentėjo dėl to, kad buvom ilgam išvažiavę ir per žioplumą nepasiėmėm pakankamai pasikeisti…

Trečiadienį – 3 kelnaitės, 3 pėdkelnės, 1 japoniškos su 3 įdėklais. Ir dar sugebėjom sušlapinti marškinėlius, nes nuo atprastukių drėgmė sulipo į viršų, ir kojinaites, nes įlipom į pridarytą balą (jeigu šilta diena, tai palakstydavom ir visai be kelnių).

Ketvirtadienį buvo labai šalta ir vėl užėjo pasiutimas „ne, nenusirengsiu”, tai ilgą laiką vaikas praleido su tais pačiais pampersais, su kuriais atsikėlė, paskui kuriuos moviau miegui lauke, taip pat ir su šlapiom atprastukėm. Taigi tą dieną sunaudojome 3 kelnaites, 2 pėdkelnes ir 1 šortus.

Penktadienį daug laiko praleidom mieste, paskui bimbinėjom po lauką, tad praktiškai visą dieną užpakaliuką laikėm pampersuose ir sušlapinom tik 1 japoniškų kelnaičių įklotėlį.

Šeštadienį keliavome – praktiškai visa diena mašinoje ir kitose nepatogiose vietose, tad medžiaginių sauskelnių visai nenaudojom.

Sekmadienį vėl buvome mieste su pampersu, vėliau važiavome pas senelius irgi su pampersu, sušlapinome 1 kelnaites ir 2 japoniškus įklotėlius.

Antra „eksperimento” savaitė buvo šiltesnė, tad pampersai liko tik nakties miegui – net ir vakariniams pasivažinėjimams su dviračiu ir pietų miegeliui lauke jau buvo galima mautis medžiaginį „užpakaliuko draugą”. Pirmadienį skalbėme 1 japoniškas kelnaites, 1 įklotėlį, 5 atprastukes, 2 kojines ir 1 pėdkelnes.

Antradienį – 5 kelnaites ir 1 kelnes. Būtume sunaudoję daugiau, bet būreliui ir pietų miegui po jo pasirinkome pampersus. Su pampersais praleidome ir visą vakarą. Jau nepamenu priežasčių.

Trečiadienį šlapios liko 1 japoniškos kelnaitės, 2 įklotėliai, 1 atprastukės, 2 pėdkelnės ir 1 kelnės.

Ketvirtadienį – 3 kelnaitės, 1 japoniškos ir 3 įklotėliai.

Penktadienį – 7 kelnaitės, kojinės, marškinėliai ir medvilninis kombinezonas, po ko man jau neliko kantrybės vaiką perrenginėti ir visą vakarą užpakaliukas praleido pampersuose.

Šeštadienį sunaudojome 6 įklotus į japoniškas kelnaites, 2 atprastukes ir 1 kelnes. Tą dieną įvyko labai smagių dalykų, nes važiavome su dviračiais ir tuo metu vaikas neapsidarė, o paskui sėdėjome kavinėje ir jis 2 kartus pasiprašė į tualetą. Tik antrą kartą buvo eilė ir kelnaitės pasidarė šlapios…

Sekmadienį skalbėme 1 japoniškas kelnaites, 1 įklotėlį, 1 kelnaites, 1 kelnes, o nuo pietų buvome su pampersais.

Trečią savaitę „eksperimentą” nutraukėme, nes

• jokio progreso nedaryti į kelnes nematyti – tik atsitiktiniai atvejai
• tėtis pasakė: „Su kitu vaiku naudosim tik pampersus – bijau pasižiūrėt į vandens skaitiklį” 🙂 🙂 🙂 (čia ne argumentas 🙂 🙂 🙂 )
• vėl atsinaujino sloga ir gerklė užkimo, tad nusprendžiau, kad savaitės tikslas lai būna vienas – išsigydyti iki krikštynų. Šį tikslą praktiškai pasiekėme 🙂 Tik paskutinis pampersų pakas vėl eilinį kartą tapo priešpaskutiniu…

Po bandymo gyventi be pampersų taip ir nepavyko atsakyti į klausimą, ar mūsų vaikas jau pasiruošęs puodukui. Kai vaikščiodavo nuogas arba vien su paprastomis apatinėmis kelnaitėmis, tai balų nebūdavo, nebent vienas kitas lašas, po ko iškart noriai eidavo į tualetą ir ten tvarkingai padarydavo. Bet tik apauk storesnes atprastukes ar pėdkelnes, kelnes, tuoj nesusimąstydamas prisišlapina… Ko gero, vaikas supranta, kada nori, bet kai jaučia, kad daryti į kelnes yra „saugu”, tai ir daro, nes tai patogu: nėra diskomforto, o ir žaidimų nereikia nutraukti. Deja pampersuose karštą dieną kiaušiukai tikrai troškinasi „savo sultyse”, o su medžiaginiais „užpakaliuko draugais” vaikas nė truputį nebuvo nušutęs, odelė graži graži. Taigi aš labai labai už medžiagines sauskelnes, atprastukes ir kelnaites. Tuoj vėl atšils oras ir tikiuosi, kas šis pampersų pakas jau bus paskutinis 🙂

P. S. jeigu visąlaik naudojote tik vienkartines sauskelnes ir nebandėte medžiaginių, verčiau nebandykite ir atprastukių, nebent jau tikrai ryžtatės kategoriškai draugystei tik su puoduku. Antraip nusivilsite atprastukių „praleidžiamumu”. Kalbu iš patirties.

Visos nuotraukos, schemos ir pačios mūsų atprastukės iš e-parduotuvių japoniškame e-prekybcentryje rakuten.co.jp