Nepaisant didelio džiaugsmo, kad „štai, aš nėščia!!!”, dauguma moterų nėštumo pradžioje pajunta ir išgyvena daug visokių nemalonumų. Šįkart apie visokius skausmus, nerimą dėl persileidimo ir jo ženklus, emocijų audras.

Jautrios krūtys

Jeigu jaučiate kiekvieną drabužio prisilietimą, tikriausiai pirmąkart imate svajoti apie kuo mažesnes krūtis 🙂 Maudimas ir jautrumas atsiranda dėl to, kad į krūtis priplūsta daugiau kraujo – „pieno fabrikėlis“ ima ruoštis darbui. Sako, kad geriausias vaistas – gerai biustą prilaikanti liemenėlė, kurią galima dėvėti ir naktį, jeigu yra poreikis. Na, tokios liemenėlės tikrai reikės, jeigu krūtys iškart smarkiai padidės ir pasunkės, kaip man atsitiko šį kartą. Vienas tinklapis pataria iškart pirkti vienu ar dviem dydžiais didesnę liemenėlę, nes krūtys tik augs, bet aš manau, kad toks pirkinys – visiška nesąmonė. Viena – liemenėlės reikia dabar, o ne kai biustas dar labiau padidės, antra – gal tik koks ekstrasensas ar būrėja pasakytų, kiek ir kada jis padidės, o gal ir visai nepadidės, nebent pirmomis savaitėmis po gimdymo. Bet tada jau reikės kitokios liemenėlės – prasisegančios maitinimui.

Galvos skausmas ar migrena

Galvą gali skaudėti nuo įtampos, alkio, nuovargio, bet blogiausia – kad ir dėl to paties nėštumo hormono, dėl kurio pykina. Vadinasi, tai neišvengiama, ypač nėštumo pradžioje. Jeigu moteriai ir anksčiau užeidavo migrena, laukiantis ji gali kartotis daug rečiau arba kaip tik dažniau. Kai kurios moterys būtent nėštumo metu pajunta pirmąją migreną. Ją sukelia smegenyse išsiplėtusios kraujagyslės. Migrena prasideda kaip įprastas galvos skausmas, bet vis stiprėja. Dažniausiai ima tvinksėti smilkiniuose, gali iki vėmimo supykinti. Vaikeliui jūsų migrena nepavojinga, bet jeigu prasideda karščiavimas ar apsiblausia regėjimas, kreipkitės į gydytoją.

Migreną skatina:

• stresas,
• miego trūkumas,
• šokoladas,
• sūriai,
• vynas,
• kava,
• hormonai,
• rūkalai,
• stiprūs kvapai.

Migreną lengvina:

• šaltas rankšluostis ar šaldytų daržovių pakelis ant galvos,
• gulima padėtis,
• meditacija,
• joga,
• nuskausminamieji vaistai (rinkitės atidžiai, kad tiktų nėščiosioms).

Kaip džiausiuos, kad man galvos skausmai pasitaiko retai (manyčiau). Dažniausiai, kai perkaistu lauke ir vartoju nepakankamai skysčių ar perpučia vėjas. Taip pat, kai nukrenta slėgis. Bet dar prieš pirmąjį nėštumą pastebėjau, kad vartojant magnį su B vitaminais galvą skauda kur kas rečiau ar visai neskauda.

Skausmas pilvo apačioje ir strėnose

Nenuostabu, jeigu pirmojo nėštumo trimestro viduryje jusite skausmus ar švelnius spazmus pilvo apačioje lyg prieš mėnesines. Taip kūnas ruošiasi vaikeliui – plečiasi gimda. Šie nemalonūs pojūčiai gali tęstis keletą savaičių, tačiau jeigu skausmas stiprėja, pasirodo kraujo, nedelsiant kreipkitės į gydytoją.

Strėnas irgi gali paskaudėti, nes didėjanti gimda duoda daugiau krūvio nugaros apačiai. Nėščiosioms taip pat būdingas aštrus skausmas sėdmenyse ir išilgai šlaunų. Tai vėlgi gimda – ji spaudžia sėdmeninį nervą. Vienintelis būdas visus šiuos skausmus palengvinti – daugiau ilsėtis, pagulinėti.

Dar, sakyčiau, būdingas staigus aštrus skausmas pilvo šonuose, kai greitai atsistoji iš sėdimos padėties. Gydytojai sako, kad tai gimdos raiščiai tempiasi. Reiktų tiesiog prisiminti šį galimą nemalonumą ir stotis palengva. Pamenu, per pirmą nėštumą šie skausmai būdavo tokie stiprūs, kad net į ožio ragą riesdavo. O kelias pirmųjų savaičių apskritai taip maudė pilvo apačią, kad būdavo sunku lipti laiptais ar spaudžioti mašinos pedalus, todėl prašydavau, kad į darbą nuvežtų vyras. Dabar nesmagiausi strėnų skausmai. Ypač suima, jeigu palaikau pakeltas rankas, pvz., šluostydamasi šlapius plaukus. Padeda susiriesti.

Nerimas dėl galimo persileidimo

Neretai sužinojusios esančios nėščios, moterys ima nerimauti dėl galimo persileidimo. Deja, praktiškai nėra galimybių sulaikyti persileidimą. Didžiausia jo tikimybė – pirmosios 12 sav., kitaip sakant, pirmasis nėštumo trimestras.

Persileidimą patiria apie 15% nėščiųjų, kartais pačiomis pirmosiomis nėštumo savaitėmis, kol moteris dar nespėja pasijusti nėščia. Dažnai taip atsitinka dėl chromosomų anomalijų, o tai reiškia, kad net išnešiotas toks kūdikis negalėtų išgyventi. Išoriniai veiksniai, tokie kaip tarša, toksinai ir pan., taip pat turi įtakos.

Galimo persileidimo požymiu laikomas kraujavimas, tačiau nėštumo pradžioje kraujavimą gali sukelti aktyvus sportas ar gimdos kaklelio sudirginimas po sueities. Tokiu atveju, suprantama, reikėtų pailsėti ir kurį laiką vengti lytinių santykių. Kartais kraujavimas rodo ne patį persileidimą, bet persileidimo riziką. Tačiau jeigu kraujavimą lydi spazmai pilvo apačioje, gydytojas turėtų atlikti tyrimą ultragarsu ir įvertinti, ar vaikeliui negresia pavojus. Galimas daiktas, kad išsisuksite lovos režimu: kraujavimas praeis ir po nepilnų 9 mėn. sūpuosite kūdikėlį ant rankų. Liūdniausiu atveju gydytojas nustatys, kad vaisiaus širdelė nebeplaka. Dažniausiai tada įvyksta savaiminis persileidimas ir moters kūnas pats išsivalo, bet kartais prireikia gydytojų įsikišimo. Gimdą būtina išvalyti nuo žuvusių dalelių, kad būtų išsaugotas moters vaisingumas ir sveikata.

Žinoma, persileidimas – sukrečiantis įvykis ne tik moters, bet ir visos šeimos gyvenime. Ypač jeigu jau buvo praneštos gerosios naujienos ir pradėta svajoti apie kūdikio gugavimą. Dažniausiai po tokio sukrėtimo moteris bijo vėl pastoti, o pastojusi bijo vėl persileisti, bet dauguma nėštumų po persileidimo vystosi sėkmingai.

Jeigu jums teko patirti persileidimą, negraužkite dėl to savęs – jūs tikrai nekalta. Pasistenkite šį įvykį išgyventi kalbėdamasi su šeimos nariais ir artimais bičiuliais. Nepamirškite, kad turite tokią pačią sėkmingo nėštumo tikimybę kaip ir bet kuri kita moteris, o gera nuotaika ir teigiamos mintys – jau pusė kelio į sėkmę!

Man, dėkui Dievui, tokio košmaro neteko išgyventi, bet turiu keletą giminaičių ir draugių, kurioms taip buvo, tačiau paskui visos tapo mamomis. Turbūt tiek pat turiu ir draugių, kurios nepatyrė persileidimo. Vadinasi, jis nutinka arba ne, bet jeigu nutinka, tai tam, matyt, gamta turi priežasčių, o kitą kartą viskas jau bus gerai.

Emocinis nestabilumas

Žinoma, kad dėl hormonų, o dar ir dėl minčių apie gyvenimo pokyčius, daugelis moterų, ypač nėštumo pradžioje, išgyvena didžiules nuotaikų audras. Vieną akimirką šokinėjate iš laimės, kad jumyse auga nauja gyvybė, kitą – verkiate krokodilo ašaromis, nes tai tokia atsakomybė, o jūs net nenutuokiate, kaip būti gera mama… Susinervinate dėl menkiausios smulkmenos, bet po kelių minučių jau skrajojate padebesiais…

Šis laikotarpis – gera proga išmokti atsipalaiduoti, atsitraukti nuo rūpesčių, kai jaučiamas didžiausias stresas, ir pažvelgti į viską iš šono blaivia galva, o tik paskui imtis veiksmų. Šito prireiks ne tik dabar, bet ir viso nėštumo, o paskui – pogimdyviniu laikotarpiu, nes rūpesčių ir neatsakomų klausimų, tikėtina, tik daugės. Taigi nusiteikite, kad nuo šiol nuotaikų svyravimai gali būti dažnesni ir bus normalu, jeigu kartkartėmis pasijusite visai silpnutė. Ir jūsų charakteris čia niekuo dėtas. Taip jau lemta moterims 😉

Tekstas parengtas pagal babycentre.co.uk, womenshealthcaretopics.com, parentsconnect.com, pampers.lt bei kuklią patirtį.

Nuotrauka iš photos.com

Taip pat skaitykite apie pykinimą ir kaip jį sumažinti; apie keistus maisto įgeidžius, vidurių užkietėjimą ir dažną norą šlapintis; apie mieguistumą ir košmariškus sapnus.