Trumpai žvilgtelkim, kaip keičiasi vaikutis ir mama prasidėjus antrajam nėštumo trimestrui, nuostabiausiam iš visų 🙂

13 nėštumo savaitę vaikelis yra maždaug 6,5–8 cm ilgio ir sveria apie 23–30 g – kaip pusė banano. Tačiau jis jau tikras žmogutis – turi net unikalius pirštų antspaudus! Ar žinojote, kad jie susiformuoja vaikeliui judinant rankytes amniono skystyje? T. y. kiekvienas iš mūsų pats „pasigamina“ pirštų antspaudus, todėl jie ir yra unikalūs!

Mažylio galva vis dar sudaro apie pusę kūno, tačiau dabar sparčiau ims augti kitos kūno dalys ir gimimo metu galva tesudarys ketvirtadalį kūno. Kaukolė ir kaulai tvirtėja, ima formuotis šonkauliai, dantų užuomazgos. Vaikučio skruostuose jau susiformavę čiulpimui reikalingi raumenys. Jis moka sugniaužti kumštį ir čiulpti nykštį. Mažiukas galėtų ir dainuoti, nes jau turi gerklas ir balso stygas, tačiau jos užpildytos skysčiu, o ne oru, todėl išgauti garso neišeina.

Maždaug nuo 13 sav. pradeda funkcionuoti vaikučio vidaus organai: kepenys ima išskirti tulžį, inkstai – šlapimą, su kuriuo į amniono skystį pasišalina nereikalingi medžiagų apykaitos produktai, o kasa – insuliną, kuris vėliau bus labai svarbus cukraus kiekiui kraujyje reguliuoti. Vaikelio žarnos, buvusios virkštelėje, traukiasi į pilvo ertmę, pradeda augti žarnų raumenys, reikalingi maistui slinkti virškinimo sistema.

Jeigu įsčiose mergaitė, šiuo metu jos kiaušidėse yra apie 2 mln. kiaušinėlių. Kai ji gims, kiaušinėlių bus likę tik apie 1 mln., o augant jų vis mažės. Būdama 17 metų, mergina turės tik apie 200 tūkst. kiaušinėlių.

13 savaitė daugumai būsimų mamų būna džiaugsmo savaitė. Prasideda antras nėštumo trimestras, o tai reiškia, kad baigiasi dauguma nėštumo pradžios „malonumų“ ir prasideda tikras žydėjimas. Kai kurios net išsigąsta, kad jaučiasi kaip ne nėščios. Pagaliau gali valgyti normaliai, neužsnūsta prie darbo stalo, apskritai atsiveria tarsi antras kvėpavimas: užplūsta naujos jėgos, energija, gyvenimo džiaugsmas. Taip pat smarkiai nukrenta persileidimo tikimybė (maždaug iki 0,6%) ir galima ramia dūšia visiems pasakyti „Aš nėščia!!!“ Tai laikas, kai verta pagalvoti apie atostogas: savijauta puiki, o pilvas dar netrukdo kelionių įspūdžiams. Galbūt tai bus paskutinės atostogos tik dviese…

Daugumai moterų antrą nėštumo trimestrą taip pat grįžta libido. Dėl padidėjusio kraujo kiekio visadame kūne ir genitalijose joms lengviau susijaudrinti. Kai kurios netgi teigia, kad šiuo laikotarpiu jų orgazmas būna intensyvesnis. Žinoma, yra tokių porų, kurias sueitis visgi gąsdina – bijomasi pakenkti vaikeliui. Tačiau dabartinė medicina rodo, kad daugumai moterų mylėtis nėščioms yra visiškai saugu. Atsargiau turėtų elgtis tik tos, kurioms gresia priešlaikinis gimdymas ar yra kitų nėštumo komplikacijų.

Bet lytiniam aktui kartais trukdo gilesnės psichologinės priežastys. Kai kurioms nėščiosioms būdinga depresija, emocinis nestabilumas, nukritęs pasitikėjimas savimi, atsiradęs bodėjimasis savo kūnu ir pan., o kai kurie vyrai tiesiog negali mylėtis su nėščia moterimi, juos tai atstumia. Reiktų stengtis abiem atvirai pasikalbėti apie savo jausmus ir atrasti būdų, kaip išlaikyti intymumą ir artumą, galbūt ir be sueities.

Nors iki gimdymo dar daug laiko, krūtyse greičiausiai jau pradėjo gamintis priešpienis, kuriuo vaikutis maitinsis, kol pradės bėgti tikrasis pienas. Gimda vis auga ir moteris gali jausti šiokį tokį skausmą ar diskomfortą pilvo apačioje. Visa tai yra normalu. Gimdos raiščiai tempiasi, kad vaikelis turėtų vietos. Skausmas dėl besitempiančių gimdos raiščių dažniausiai būna staigus, trumpas ir aštrus, veriantis, arba kaip tik bukas, bet ne toks staigus, šiek tiek besitęsiantis. Paprastai jis juntamas staiga atsistojus ar pakeitus kūno pozą, pvz., apsiverčiant lovoje. Skausmas praeis, jeigu atsipalaiduosite, truputį atsipūsite, pakeisite skausmingą pozą ir nepamiršite keltis nuo lovos ar kėdės lėtai. Pilvui augant judėti lėtai, ramiai bus vis labiau aktualu.

Senieji džinsai greičiausiai jau nebetinka, bet nėščiųjų drabužiai dar smarkiai per dideli. Pradžiai galima paieškoti įprastų, bet laisvesnių drabužių, t. p. rinktis didesnį dydį, tampresnes  medžiagas, ilgesnius siluetus. Jų dar prireiks po gimdymo, kai nėštukių drabužiai ir netiks, ir nebesinorės tokių, bet į senuosius dar bus sudėtinga įsisprausti. Patariama neprisipirkti drabužių per daug, nes gana sunku nuspėti, kokiais tempais ir kurios vietos augs. Galima pasiskolinti drabužių iš stambesnių artimųjų, draugų ir net savo vyro! Per trumpų marškinėlių problemą išsprendžia pilvo juostos, o neužsisegančių kelnių – įvairūs spec. dirželiai / sagtys.

14 nėštumo savaitę vaikelis auga vis proporcingiau. Jo kūnas yra maždaug 8–11 cm ilgio ir sveria apie 40–60 g. Ausys vis tolsta į galvos šonus, o akys artėja nosies link. Pailgėja kaklas ir smakras jau iškyla virš krūtinės. Vaikučio veido raumenys išsisvystę – jis gali išdarinėti įvairias grimasas. Permatoma oda šiuo laikotarpiu ima dengtis plonyčiais pūkučiais – lanugo, kurie dažniausiai iškrenda iki gimimo. Pradeda augti ir antakiai bei galvos plaukai (tačiau jų struktūra ir spalva gimus dar gali keistis), o mamai šiuo laikotarpiu plaukų (viso kūno) augimas sutrinka: plaukai gali slinkti, nustoti augti arba kaip tik sustiprėti, augti smarkiau ir vešiau.

Visas būtinas (ir nelabai) medžiagas vaikutis dabar gauna tiesiai iš placentos. Reikia nepamiršti, kad į ją patenka medžiagos ne tik iš mamos maisto (ir ne tik maistinės, bet taip pat konservantai ir pan.), bet ir iš to, kas pereina odą: įvairi kosmetika, buitinė chemija, cigarečių dūmai ir pan. Taip pat reiktų vengti valyti katės dėžutę ar dirbti su žeme, per kurią galėjo pereiti katės ir palikti išmatų – per užkrėstos katės išmatas galima užsikrėsti nėščiajai (tiksliau, vaikučiui) pavojinga toksoplazmoze.

Šiuo laiku darant ultragarsinį tyrimą galima pamatyti, ar visi vaikelio organai vystosi kaip turėtų, t. y. išsiaiškinti, ar vaikelis yra sveikas.

Paprastai 14 savaitę būsimos mamos pilvukas jau pradeda šiek tiek atsikišti. Dauguma labai to laukia, nes pagaliau ir aplinkiniai gali suprasti, kad moteris nėščia. Dažnai su didėjančiu pilvuku padidėja tuštinimosi problemų. Kad taip neatsitiktų, visų pirma reiktų stengtis išgerti daugiau vandens, nelaukiant, kol apims troškulys (troškulys greičiausiai reiškia, kad kūnas jau kenčia nuo dehidratacijos), taip pat valgyti daugiau skaidulinio maisto. Tik nepadauginti jo vienu ypu, nes tada tiesiog ims pūsti pilvą, o tas pojūtis nėštumo metu yra ypač nemalonus.

Kadangi energijos pagausėja, pats laikas pradėti reguliariai sportuoti. Svarbu nepersistengti, neperkaisti, nedaryti staigių judesių ir nepamiršti gerti gerti gerti.

Didėjant apimtims, natūralu, kad auga svoris. Kai kurios moterys išsigąsta ir ima laikytis dietų. Nėštumo metu dieta svoriui numesti ypač pavojinga kūdikiui, nes kyla rizika, jog jis negaus visų jam būtinų maisto medžiagų, dėl to prastai išsivystys, gims mažo svorio, o ir pats gimdymas gali būti sudėtingas. Įvairūs medicininiai preparatai svoriui mažinti taip pat vengtini, nes gali iššaukti dehidrataciją ir neigiamai paveikti vaikelį. Reiktų pasirinkti tiesiog sveikesnį maistą. Pvz., per daug apdorotas maistas ar rafinuotas cukrus duoda daugiau kalorijų, bet turi mažiau maistinės vertės. Nėščiosios valgiaraštyje turėtų būti produktų iš visų keturių maisto produktų grupių. Antro nėštumo trimestro metu moteriai reiktų 300–500 kalorijų daugiau nei įprastai, taigi galima sau leisti ir pyragėlį ar papildomą ledų porciją. Nepamirškime, kad nėštumo metu ypač svarbus kalcis. Jo gausu jogurte, sūryje, piene, tamsiai žaliose lapinėse daržovėse.

Kasdien svertis nereikia, o ir neverta. Svoris gali būti didelis dėl daug ko, pvz., didėjančio skysčių kiekio organizme, ypač jeigu ima tinti kojos, rankos ir pan. Svarbiausia išlikti sveikai ir gebėti numesti svorį po gimdymo. Tą užtikrina, žinoma, sportas. Jis ne tik padės lengviau gimdyti, bet ir pagerins savijautą bei didins pasitikėjimą savimi per nėštumą ir po jo. Verta atminti, kad augantis pilvas – gražus atspindys tos gyvybės, kuri yra jame. Moteriai „didėjant“ kūdikis dėkingas už tai, kad yra viskuo aprūpintas ir saugus.

15 nėštumo savaitę prasideda kvėpavimo treniruotės: vaikutis ima įkvėpti ir iškvėpti amnioninį skystį. Taip besitreniruodamas jis ima ir žagsėti, bet mama dar nieko nejaučia. Šiuo laikotarpiu taip pat formuojasi skonio receptoriai. Nors vaikučio akys užmerktos, jis jaučia šviesą.

Nėščioji greičiausiai priaugo 2,2–4,5 kg, o vaikelis sveria tik apie 50–70 g. Jo ilgis nuo pakaušio iki užpakaliuko – 10–11,5 cm. Kojos pradeda darytis ilgesnės nei rankos, o sąnariai gali lankstytis. Genitalijos jau matyti echoskopu, tačiau dėl lyties tikrumo verčiau palaukti maždaug iki 20 sav.

Būsimoji mama gali pradėti jausti įvairius „pašalinius poveikius“: padaugėja seilių, atrodo, kad nosis visada užsikimšusi, galima šlapimtakių infekcija. Nosis užsikemša ne dėl slogos, bet dėl paburkusios gleivinės. Taip atsitinka dėl hormonų pokyčio ir tokia „sloga“ dažnai vadinama „nėščiųjų sloga“. Tačiau gali prikibti ir tikras virusas, nes nėščios moters organizmas lengviau pažeidžiamas, imuninė sistema nėra tokia stipri.

Kitas dažnas „negalavimas“ – galūnių patinimai. Dažniausiai tinsta pėdos ir kulkšnys, bet ir žiedai ant rankų pirštų tampa ankštoki. Dėl to kaltas padidėjęs kraujo kiekis organizme ir gimda, spaudžianti dubens venas. To galima išvengti atliekant lengvą mankštą, vartojant daug skysčių, kojas pakeliant aukščiau. Jeigu tinsta veidas, ypač apie akis, reiktų kreiptis į gydytoją.

Nors būsimoji mama jaučia energijos antplūdį, tai visai nereiškia, kad jį išeikvoti reiktų iki paryčių linksminantis naktiniuose klubuose. Miegas nėščiajai ypač svarbus. Geriau išsimiegoti padeda įvairios pagalvės, kuriomis galima apsidėlioti, apsiramstyti visur aplinkui, susisukti tarsi lizdelį. Būna specialių pagalvių nėščiosioms, bet tiks ir įprasta stačiakampė, ne per daug stora. Atsigulus ant kairio šono ir pasidėjus tą pagalvę tarp sulenktų kojų arba kairiąją laikant ištiestą, o dešiniąją sulenkus per kelią ant pagalvės, miegoti turėtų būti labai patogu. Tokią pozą rekomenduoja gydytojai. Ji ne tik patogi, bet ir leidžia labai gerai aprūpinti krauju dubenį, o tai reiškia, gimdą ir vaikelį joje. Be to, gera kraujo apytaka sumažina riziką patinti galūnėms, išsiplėsti venoms arba atsirasti kitiems su bloga kraujo apytaka susijusiems negalavimams. Kartais miegoti trukdo karštis. Vertėtų pagalvoti apie ventiliatorių ar kondicionierių, o šaltuoju metų laiku tiesiog praverti langą. Grynas oras taip pat svarbu.

16 nėštumo savaitę dažniausiai atliekami įvairūs tyrimai dėl genetinių ligų, jeigu yra jų rizika. Vaikutis dabar maždaug 100 g svorio ir apie 11 cm ilgio, kaip avokadas ar kriaušė. Mažylio akys ir ausys jau pasiekė savo tikrąsias vietas. Jis pamažu pradeda girdėti garsus ir į juos reaguoti. Stiprėja raumenys ir vaikutis gali pakelti galvą, bando išsitiesti, taip pat smarkiai spardosi ir mosikuoja rankomis, tačiau reta mama šiuo laikotarpiu jau pajus šiuos judesius. „Sportuodamas“ vaikelis gali ir suprakaituoti, nes prakaito liaukos jau susiformavusios. Bet neperkais, nes gimda reguliuoja, kad temperatūra būtų visada pastovi. Visiškai veikia kraujo apytakos ir šlapimo sistema, o plaučiai įkvepia ir iškvepia amniono skystį.

Vaikai visada yra vaikai ir labiausiai jie mėgsta žaisti. Pirmasis mažylio žaislas, kurį jis turbūt jau atrado – tai virkštelė. Jis ją gaudo, tampo, kartais net taip suspaudžia, kad pro ją patenka mažiau deguonies. Bet nėra ko jaudintis – vaikutis paleis žaisliuką anksčiau nei pajus kokių nors būtinų medžiagų stygių.

Auganti gimda prideda papildomo krūvio mamos nugarai. Kad jos neskaudėtų, verta nors kiek pasimankštinti, kartkartėmis pasėdėti ar pagulėti, t. p. miegoti aukščiau pakeltomis kojomis, pasivaikščioti ar paplaukioti baseine, vengti miegoti ar gulėti ant nugaros.
Būsimai mamai kartais darosi sunku kvėpuoti. Vos mama pajuda, tuoj ima dūsuoti. Giliai oro įkvėpti trukdo dėl nėštumo hormonų plaučiuose besikaupiatys skysčiai. Vėlesniu nėštumo laikotarpiu pojūtis, kad nėra kaip įkvėpti, tik stiprėja, nes padidėjusi gimda ima spausti diafragmą ir nelieka vietos plaučiams išsiplėsti. Tačiau tai nedaro žalos nei mamai, nei vaikui.

Mano patirtis. Pirmasis nėštumas man buvo išties lengvas. Sunkiau jaučiausi tik antrą nėštumo mėnesį, o paskui ilgą laikotarpį visai nesijaučiau nėščia ir net kartais suabejodavau, ar manyje kas nors gyvena 🙂 Su šiuo nėštumu viskas visai kitaip. Gana smarkiai pykino iki pat 16-17 sav., tačiau pirmuosius judesius pradėjau jausti jau 14 sav. Tai labai labai anksti, nes paprastai jie pajuntami link 20 sav. (pirmojo vaikelio judesius pajutau, ko gero, apie 17-18 sav.), bet kad į nieką kitą tai nebuvo panašu! Taip pat radau informacijos, kad ypač jautrios moterys vaikutį ima jausti net ir 13 sav.

Dėl energijos antplūdžio – jis tikrai ateina, kai jau baigiasi visi blogumai ir mieguistumai. Atrodo, gali kalnus nuversti! O dėl libido – nežinau… Man regis, aš, kai tik pastoju, iškart nustoju domėtis seksu. Na, gal kartais ir norisi, bet iš esmės kūnas matyt jaučia, kad nėra prasmės sueičiai, nes darbas jau padarytas 😉

Miegojimo poza su pagalve tarp kojų tikrai verta dėmesio. O ir patarimas apie ilgesnio silueto, didesnio dydžio drabužius – kaip pirštu į akį. Man jų prireikė apie 13 sav. su šiuo nėštumu, o su pirmu – gal apie 15-16 sav.

Tekstas parengtas pagal babycentre.co.uk, womenshealthcaretopics.com, parentsconnect.com, pampers.lt ir kuklią patirtį.

Paveikslėliai iš babycentre.co.uk.