Mūsų mažyliui šiandien suėjo lygiai 4 mėnesiai. Mes vis nepaliaujam jį vadinti „mažu“, „mažiuku“, taip kartais jį šaukia ir brolis 🙂 O jis jau ne toks ir mažutis. Atrodo ilgas ir drūtas, o vakar pirmąkart apsivertė nuo nugaros ant pilvo. Nepajusim, kaip ims šliaužioti 🙂

Babycentre.co.uk pasakoja, kad 4 mėn. kūdikio skrandukas jau didesnis, todėl maitinimai praretėja. Nepasakyčiau 🙂 Na, bet iš tiesų sunku vertinti, nes mūsų katukas dabar serga, tad natūralu, kad nori daugiau mamos meilės ir šilumos. Tačiau sakydami, kad bevalgydamas vaikutis dabar daugiau dėmesio kreipia į aplinką, atsitraukia susidomėjęs čiauškančiu broliu ar burzgiančia jo mašina, babycentre.co.uk yra visiškai teisūs. Jeigu mažylis tiek išsiblaško, kad jį sudėtinga pamaitinti, patariama valgydinti jį ten, kur nebūtų pašalinių dirgiklių.

Toliau rašoma: paguldytas ant pilvuko, kūdikis atsirems alkūnėmis ir aukštai pakels galvą ir pečius. Tokie mini atsispaudimai stiprina jo raumenis ir leidžia geriau matyti, kas dedasi aplinkui. Galbūt jis net nustebins jus (ir save patį) apsiversdamas nuo nugaros ant pilvo arba atvirkščiai. Paskatinkite šį veiksmą rodydami žaislą toje pusėje, į kurią jis paprastai verčiasi. Kai apsivers, nusišypsokite, paplokite ar kitaip išreikškite savo džiaugsmą ir pasigėrėjimą. Juk mažiukas tikras šaunuolis! Šis naujasis jo prijomas gali jį ir nugąsdinti, tad būtinai parodykite, kad džiaugiatės vaikučio pasiekimais.

Kartais tėvai spaudžiami aplinkinių arba patys sugalvoja, kad šiame amžiuje jau reiktų pradėti duoti „žmonių“ maistą. Gydytojai ragina neskubėti, nes mamos pieno ar mišinuko kūdikiams visiškai pakanka iki maždaug 6 mėn. amžiaus. Anksčiau primaitinami vaikai gali įgyti kokią alergiją ar susigadinti virškinimo sistemą. Jokiu būdu negalima primaitinti anksčiau nei vaikui sueis 17 savaičių. Ar vaikas jau pasirengęs kietam maistui, pasakys šie teiginiai:

• Vaikutis nulaiko galvą. Kad galėtų valgyti, jo galva turi būti pakelta ir laikytis tvirtai.
• Gerai sėdi prilaikomas. Pirmiausia reiktų maitinti pasisodinus vaikutį sau ant kelių ir tik vėliau, kai kūdikis tvirtai sėdi savarankiškai, galima jį sodinti į maitinimo kėdutę.
• Daro valgomuosius judesius. Vaikas turi mokėti nustumti maistą į burnos gilumą ir nuryti. Kad vaikas jau moka ryti, pastebėsite iš sumažėjusio seilėtekio. Iki to laiko galbūt jau atsiras ir dantukas ar net keli.
• Gerai priaugo svorio. Dauguma vaikų pasirengę kietam maistui, kai jų gimimo svoris padvigubėja. Tai gali nutikti apie 6 mėn. arba prieš tai.
• Mažylis domisi, ką jūs valgote: ryja jūsų maistą akimis, siekia rankomis, mėgina griebti prie burnos nešamą kąsnį.

Aš pati laikausi tos nuostatos, kad kūdikį (vyresnį nei 5-6 mėn.) reikia pradėti primaitinti tada, kai iš mamos pieno ar mišinio jis nebepriauga pakankamai svorio. Be to, nesu linkusi užsiimti kokiomis nors saviveiklomis šioje srityje. Kada ir ką duoti vaikeliui visada pasako jį prižiūrintis gydytojas. Tad nereikia sukti papildomai galvos. Užuot googlinti, kada jau čia virti tą košę, verčiau pabūti su pačiu vaiku 😉

4 mėn. kūdikis, toliau pasakoja babycentre.co.uk, jau moka sugriebti daiktą, nors dažnai ne iš pirmo karto. O kai tik ką sučiumpa, iš pradžių įdėmiai apžiūri, o paskui jau grūda į burną. Vienas prie vieno mūsų mažiukas 🙂

Šiuo laikotarpiu vaikams dažnai pagausėja seilėtekis, kartais ima kaltis dantys, bet dažniausiai jie pasirodo ne anksčiau kaip 5-6 mėn. Nors kūdikis nuo gimimo mato spalvas, tik būdamas 4 mėn. ima atskirti panašius tonus, pvz., raudoną ir oranžinę. Vaikutis kelias minutes jau pabūna ir vienas. Jis stumdo pakabintus žaislus, domisi savo rankomis ir kojomis.

4 mėn. kūdikis, teigiama, jau supranta visus pagrindinius savo gimtosios kalbos garsus. Tarp 4 ir 6 mėn. jis išmoksta kai kuriuos jų ištarti, pvz., „ma-ma“, „te-te“, nors ir nesieja tų skiemenų su gimdytojais. Tokio mažiaus vaikas jau puikiai dalyvauja mėgdžiojimo žaidimuose: jūs sakysite „būū“ ir jis mėgins atkartoti. Bendravimą galima paskatinti ir mėgdžiojant vaiko mimikas. Kadangi jūs reaguojate į vaiko skleidžiamus garsus, jis ima suvokti kalbą kaip bendravimo būdą, be to, priežasties ir pasekmės dėsnį – jis čiauška ne šiaip sau.

Nors kūdikis paprastai šypsosi visiems, kas jį kalbina, šiuo laikotarpiu po truputį prasideda didesnės simpatijos vieniems žmonėms (tėvams) ir atsargesnė reakcija į kitus (nepažįstamus). Pastebėsite, kad esant daugiau žmonių mažylis tampa neramus, jam nedrąsu. Tačiau būdamas jūsų rankose jis tuoj pat pasijus saugus ir ims domėtis aplinkiniais, ypač lakstančiais ir triukšmaujančiais vaikais.

Mama apie 4 mėn. po gimdymo jau vis labiau ima galvoti apie sportą. Ne išimtis ir aš 🙂 Babycentre.co.uk sako, kad sąnariai ir raiščiai po gimdymo vis dar šiek tiek laisvesni, tad reiktų pradėti pamažu, nuo lengvų pratimukų. Tinka joga ar bet kurie grupiniai užsiėmimai, jeigu ne per sunku ir nereikia tempti, užgulti „pieno fabrikėlių“. Būna netgi mankštos su kūdikiu. Šiokia tokia mankšta yra vien jau pats vežimėlio stumdymas lauke, o Vakaruose populiaru greitai riedantys vežimėliai, su kuriais mamos ne tik išveža vaikus grynu oru pakvėpuoti, bet ir nubėga krosą. Tačiau, nuramina babycentre.co.uk, jūsų kūnas ką tik atliko didelį žygdarbį, „pagamino“ stebuklą, tad nereiktų per daug iš jo reikalauti, tegu formos atsistato pamažu. Oi, mano vidinis tinginys mėgsta tokius pasakymus 🙂

Keli pratimukai, kuriuos pataria daryti mamoms po gimdymo Vokietijoje (dauguma jų skirti atgaivinti, sustiprinti atsipalaidavusius mažojo dubens raumenis):

1. Priešais save pasistatyti kėdę, ant jos užkelti trečdalį pėdos (pirštai ir pagalvėlės). Nugara tiesi, pečiai atgal. Ant žemės stovinčią koją pakelti nuo pilnos pėdos ant pirštų galiukų, nuleisti. Kartoti apie 10 kartų, tada pakeisti koją.
2. Atsistoti tiesia nugara, pečiai atgal. Kairę ranką pakelti 45 laipsnių kampu ir įtempti. Dešinę koją pakelti 45 laipsnių kampu ir sukti ja ratukus prieš laikrodžio rodyklę. Paskui tas pats dešine ranka ir kaire koja.
3. Atsistoti tiesia nugara, pečiai atgal. Pasikelti ant pirštų galiukų ir taip pastovėti užsimerkus. Šitas pratimas reikalauja daug susikaupimo, turi būti įtempti viršutiniai ir apatiniai pilvo, dubens, tarpvietės raumenys.
4. Atsigulti ant nugaros, kojos sulenktos, pėdos po keliais. Kelti dubenį į viršų kiek išeina ir leisti žemyn. Kartoti kelis kartus.
5. Atsigulti ant nugaros, kojos sulenktos, pėdos po keliais. Iškelti dubenį kiek įmanoma ir užlaikyti įtempus raumenis 3 sekundes. Tada nuleisti žemyn, bet nepadėti ant žemės, o sustoti keliais cm aukščiau. Tada vėl į viršų, užlaikyti ir žemyn. Kartoti kiek išeina.

Apskritai patariama

• kuo daugiau laipioti laiptais, o ne važinėti liftu. Koją ant laiptų dėti ne pilna pėda, o trečdalį (pirštus ir pagalvėles), kaip minant dviratį.
• stengtis pavaikščioti namuose ant pirštų galiukų, atlikti kokių pratimai su kojų pirštais, pvz., pakelti nuo žemės rankšluostį.
• vežimuką stumti pečius atmetus atgal. Rankeną apkabinti ne iš viršaus, kaip įprasta, o iš apačios, t. y., kad kauliukai žiūrėtų žemyn, būtų po rankena. Tai padeda nesikūprinti.

Nuotrauka iš babycentre.co.uk