Neužmėtykit manęs akmenim, bet baisiai noriu pasidalinti vienu tekstu, kuris šiuo metu keliauja per el. pašto dėžutes. Vis ateina kokia pasaka apie daugiavaikę šeimą, tėvą su sūnum ar vėžiu sergančią žmoną. Tie tekstai dažniausiai banalūs, saldūs ir graudūs, o šis visai kitoks. Toks beveik anekdotas. Dėčiau šią istoriją į gerų žinių skyrelį 🙂

Laiškas Sutvėrėjui

Brangus Sutvėrėjau ! Rašo tau Laima Z. iš Kauno. Aš labai norėčiau būt laiminga! Prašau, duok man mylimą ir mylintį vyrą, kūdikį nuo jo, berniuką, ir tuomet aš, bala nematė, neieškosiu naujos darbovietės, kurioje didesnis atlyginimas ir būtų patogiau nuvažiuoti. Pagarbiai, Laima.

„Brangi Laima! Jei atvirai, aš truputį sutrikau, pamatęs eilutę apie darbovietę. Net nežinau, ką pasakyt. Laima, tu gali ramiai ieškot naujo darbo, kol aš ieškosiu tau vyro. Sėkmės! Tavo Sutvėrėjas.”

Gerbiamas Sutvėrėjau! Dėkoju už tokį greitą atsakymą! Bet… močiutė sakydavo: kam daug duota, iš to ir bus paprašyta. Jei staiga aš gausiu ir vieną, ir kitą, ar už tai nesulaužysi man kojos paslydus einant šaligatviu? Ne jau, geriau taip – aš randu naują darbą, gaunu vyrą, tačiau už tokią laimę sutinku su savo mylimuoju visą gyvenimą nuomot butą sename blokiniam name. Kaip tau toks? Тavo Laima Z.

„Brangi Laimute! Kvatojau, perskaitęs apie koją. Močiutės posakio esmė visai kita: kam duota daugiau talento, gebėjimų, žinių ir išmonės, iš to žmonės daugiau ir tikisi. Tu gi jau pasitaupius dviejų kamabarių butui kažkur šalia Kauno. Tai ir pirk į sveikatą, o koją pasilik sau.  Tavo S.”

Brangus Stvr! Iš principo, aš apsidžiaugiau, perskaičius apie koją. BET: aš turėsiu vyrą, kūdikį, butą, ir koją. T.y. abi kojas. Ką būsiu už tai tau skolinga ? Laima.

„Laima! Kodėl tu kalbi su manim, kaip su žydu? Manęs paprašo – aš išpildau. Aš tau kur nors, kada nors kalbėjau apie įsiskolinimus? S-ėjas.”

Taip! Tai yra ne. Paprasčiausiai taip negali būt, kad būtų ĮMANOMA, jog viskas bus gerai, supranti??? Aš šiąnakt verkiau visą naktį: atidaviau pirmą įnašą už butą. Geras, su vaizdu į Nemuną. Bet turbūt vyras bus už velnią baisesnis. Rėžk atvirai. Galima sakyt, aš tam pasiruošus. Laima.

„Brangi Laima! Vyras, aišku ne Alenas Delonas, bet už tai ir į veidrodį rečiau žiūrės. Visai normalus vyriškis. Artimiausiom dienom susitiksit. Taigi, atsakau į tavo klausimą: yra ĮMANOMA, kad viskas būtų gerai. Jei atvirai, man visiškai tas pats, gero ar blogo manęs prašoma. Lai tik žmogus žino, ko nori. Stvr.”

Gerbiamas Stvr. O ar galima, kad gera būtų ILGAI ?…. Na, tarkim, jei penkerius metus tai tęstųsi, aš sutinku, kad naujam bute vanduo iš čiaupo kapsės… Bučiuoju, Laima Z.

„Laimute, aš tau atsakau sąžiningai – yra visiškai įmanoma, kad gera bus ilgai. ILGAI ir VIENODAI – ne. Viskas keisis, nekinta tik tai, kas negyva. Ir kai keisis, tau atrodys, kad viskas blogai. Kurį laiką. Bučiuoju, stvr.”

Stvr! Тik ne koją. Jau geriau tegu vyras truputį į kairę nueis.

„Laima, baik su manim derėtis. Kaip turguj, nu garbės žodis! Aš likimui nevadovauju. Tai jau kito skyriaus kompetencija. Mano reikalas – duoti žmogui visko, ko jis nori. Sąskaitos tau nieks nepateiks. Jei jau taip nerimauji, galėsi kasdien su vyru keiktis rusiškai, kai taps neištikimas. Juokauju, keiktis nereikia ! Turiu tik vieną prašymą: kai jau būsi visai visai laiminga, išlaisvinsi savo jėgas/gebėjimus, tuomet prisimink, kad moki puikiai siūt. Užsiimk skiautiniais, tavo pasiūti užtiesalai papuoš bet kuriuos namus ir žmonės džiaugsis. Pagarbiai, S.”

Mielas mano S! Aš šiandien šokinėjau iš džiaugsmo. Žinoma! Aš padarysiu viską kaip sakai. Aš TIKRAI neliksiu tau skolinga? Мan pasiūlė dar šaunesnį darbą, o tas bičas iš kavinės pakvietė mane pasimatyman. Jėėėes!!! …taip nebūna… taip nebūna! …nusipirkau siuvimo mašiną! Bučiuoju tave!

„Brangi Laima! Viskas gerai. GALIMA daryt viską, ko tik nori, tik nesipyk su sveiku protu ir nepažeisk Baudžiamojo kodekso. Ir tau nieks negresia. Priešingai. Jei neerzinsi dejonėmis, visas mūsų skyrius (nr. 4562223) tik džiaugsis. Dejuotojai didina entropiją, turbūt pati žinai. Ir terlionės su jų prašymais daug. Mane nuo jų, sąžiningai prisipažįstu, beria. Tad sėkmės tau! Aš kuriam laikui atšoku, nes gavau užsakymą vienos lyties trynukams. Tik kad vėl derisi, savo sveikatą mainais siūlo. Kuriem galam man jų sveikata… Tavo Stvr.Saugok koją!… – bajeris.”

Sutvėrėjau, labas, kaip ten tau sekas? Dukrelę pavadinom Agne, tsakant, tavo garbei. Pasiuvau patį gražiausią pasaulyje užtiesalą iš skiautelių, užėmiau pirmą vietą parodoj. Tai dabar pakvietė į tarptautinį rankdarbių mėgėjų kongresą Balio saloj. Skrisim visa šeima. Nubundu rytais, paukščiai čiulba, ak.. Aš retsykiais mąstau – už ką man tokia laimė? Tavo Laima. P.S. Linkėjimai nuo vyro!

„Labutis, Laimute! Šiek tiek sutrikęs esu ir pripažįstu, kad truputį nepataikiau su sūnum, kurio tu norėjai, bet… matau, tu ir taip džiūgauji! Būti laimingam yra normalu. Priimk tai ne kaip dovaną, nuo kurios netenkama amo, arba žado (O kuo jie skiriasi?), o kaip savaiminį tavo gyvenimo foną. O žado netenkama retsykiais ir nuo tokių smulkmenų, kurios kiekvienam atitenka be jokių prašymų: ne mano darbas priverst paukščius giedot po tavo langais. Tai pagal nutylėjimą priklauso kiekvienam. Bazinė komplektacija, tsakant. Tavo reikalas juos išgirst ir pajaust tai, ko trokšti… Šie gebėjimai ir padaro žmogų laimingą. Viskas. Toliau varyk pati. Jei ką – rašyk. Ir kaip pas jus Kaune sako – liekam geruoju! Tavo Sutvėrėjas.”

Nuotrauka iš fmf.vgtu.lt