Vaiko sveikata
komentarai 6

Dantų pasta: fluoras ir visa kita. II d.

Pradžia ankstesniame įraše.

Iš tikro dauguma straipsnių sako, kad fluoras nėra gyvybiškai būtinas, bet gerai kaulams ir dantims. Neleidžia prie emalio prisitvirtinti apnašoms, kovoja su rūgštimis, padeda augti skeletui. Vaikams visi šie dalykai svarbu, tik baisu fluoro padauginti, nes tada poveikis atvirkštinis.

Patiko gydytojos odontologės Editos Junevičienės straipsnis apie dantų pastas. Jų būna skirtingų, nes vieniems žmonėms aktualu balinti dantis (ko gero, rūkantiems ar geriantiems daug arbatų), kitiems – mažinti jų jautrumą, tretiems užtenka tiesiog valyti. Tuo tarpu reklamos mums rėkia, kad mūsų visų dantys smarkiai genda, iš burnos baisiai smirdi ir mes niekaip neišsiversime be pastos, naikinančios visas įmanomas dantų blogybes ir veikiančios 24 val. per parą. Tačiau žmonėms su gerais dantimis iš tiesų užtenka higieninės pastos su mažu fluoro kiekiu ir mažiau kitų veikliųjų medžiagų, kurių dauguma… na, švelniai tariant, nieko gero.

Minėtame straipsnyje aiškiai išdėstytos visos sudėtinės pastos dalys. Dar aiškiau kalba wikipedija: dantų pastą sudaro trys pagrindiniai ingredientai: poliruojančios medžiagos (deja, jos ne tik pašalina apnašas, bet ir kažkiek nutrina emalį), fluoridai (jau kalbėjom, kad per didelis jų kiekis kenkia), sulfatai. Būtent dėl jų kai kurie žmonės renkasi įprastas pastas.

Sulfatai, taip pat dedami į šampūnus ir įvairius ploviklius, putoja, todėl atrodo, kad valo veiksmingiau. Tačiau jie sveikatos neprideda. „Įveik ligą“ rašo, kad dažniausiai naudojamas  natrio laurilsulfatas – trečias pagal kenksmingumą dantų pastos ingredientas. Manoma, kad dėl jo burnos ertmėje atsiranda mažos pūslelės ir žaizdelės – aftos. (Iliustracijos nedėsiu, nes pakankamai bjauru. Kas norės, pasigūglins 😉 )

Man asmeniškai putojimas nepatinka. Visąlaik pavydžiai žiūrėdavau amerikietiškus filmus, kur rodoma, kaip veikėjas valosi dantis ir jam iš burnos nedrimba jokios putos. Net atrodo, kad visai be pastos valosi. Mano svajonė! Pasirodo, ji gali tapti realybe, pasta nebūtinai turi putoti!

Taip pat dantų pastoje kenksmingi yra sintetiniai kvapikliai ir dažikliai. Nustatyta, kad burnos gleivinė absorbuoja iki 90% joje atsidūrusių dalykų, o, žinia, dauguma blogiečių mėgsta kauptis organizme, kol paskui suvėžėja ar virsta kitokiom pabaisom. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad „Įveik ligą“ daugiausia kreipiasi į tuos, kurie valo dantis 3 kartus per dieną ir spaudžia pastos kaip per reklamą. Kitiems nereiktų gąsdintis. Beje, šiame straipsnyje dar yra neblogų patarimų, kaip natūraliomis priemonėmis rūpintis burnos higiena. Ar girdėjote apie mastiką? Tai panašu į dar vieną šių dienų atradimą ir visuotinį pamišimą kaip ir su taukmedžio sviestu 🙂

Taigi aišku, kad įprastą dantų pastą galima keisti natūralia (organiška, ekologiška ar kokia tik nori). Wikipedia rašo, kad daugumoje žolinių dantų pastų nėra fluorido ir sulfatų, o ingredientai nors skiriasi, tačiau dažniausiai naudojami šie: valgomoji soda (kaip poliruojančioji medžiaga), alijošius (gydo žaizdeles, ramina odą), eukalipto aliejus (antiseptinis ir kvapnus), mira (gydo dantenų ligas), augaliniai ekstraktai, dažnai braškių, ir eteriniai aliejai (dėl kvapo). Iš panašių ingredientų galima pasidaryti naminę dantų pastą. (Ar mūsų lietuvės auksarankės dar nepradėjo gaminti?) Apskritai vietoj pastos galima naudoti tiesiog druską arba sodą. Tačiau įspėjama, kad naudojant kliniškai nepatvirtintą gaminį, reiktų reguliariai tikrintis pas odontologą.

Dar man patiko viena wikipedios mintis:

Most of the cleaning is achieved by the mechanical action of the toothbrush, and not by the toothpaste. (Daugiausiai nuvaloma mechaniniu dantų šepetėlio judesiu, o ne dantų pasta.)

Taigi į viską reiktų žiūrėt paprasčiau 🙂

Bendros išvados, kurias pasidariau:

  • Mūsų organizme fluoro, ko gero, pakanka.
  • Pastą reikia rinktis protingai: jei viskas gerai, galima naudoti žolinę ar valytis su soda, o gal ir išvis be nieko; jei dantys linkę gesti, verta ieškoti daugiau fluoro turinčios pastos.
  • Už pastą svarbiau yra šepetukas ir jo judesiai.
  • Įprasta dantų pasta man netinka, nes dantys sveiki, o tas putojimas man labai bjaurus. Be to, mano krūminiai dantys turi fluorozės dėmeles, tad akivaizdu, kad naudoju per stiprią pastą. Kita vertus, neatsimenu, kada jos atsirado (o esant mažesniam fluoro kiekiui organizme vis tiek neišnyksta), galbūt tada, kai darželyje kaskart valydamiesi dantis ragaudavome kokių 10 pastų, kuri skanesnė…
  • Didžiajam vaikui gal būtų ne pro šalį bent kartkartėm dantis pavalyti su fluoruota pasta, tačiau norėčiau rasti be sulfatų ir sintetinių kvapiklių, dažiklių. Įmanoma? Bet, turint omeny, kad fluoro (taip pat ir kalcio) jis suvartoja greičiausiai pakankamai, saldumynų per daug nevalgo, gal tiesiog susitaikyti su ta mintimi, kad jo tokie dantys ir tiek? 🙂

6 Comments

  1. Pingback: Dantų pasta: fluoras ir visa kita. I d. | Dirbu Mama

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *