Būti tėvais
comments 12

Antroji diena darbe

Vos atėjus iškart buvau nuvesta į kabinetą, bet raktų nedavė. Jis kažkieno. Man paaiškino, kad šita moteriškė ateina vėliau. Dairausi po kabinetą, mintyse dėlioju susipažinimo pokalbį, bet per visą dieną ji taip ir nepasirodo.

Susirinkimai šen bei ten, kažkoks vyriškis šneka sunkiai angliškai, paskui vaikšto palei mano duris ir pliurpia telefonu estiškai ar suomiškai.

Skaitinėju el. paštą, užsiregistruoju LinkedIn, pradedu rašyti užsakytą straipsnį (ne šiam darbdaviui ir ne apie šį reikalą), po kurio laiko priešais save pastebiu stalo kalendorių su užrašu „Nesileisk suėdamas drakono! Būk drakonu pats…“ Liuks! Puikus motyvatorius mano situacijoje 😀

Pietauti nuėjau į virtuvėlę. Prisipažinsiu, buvo labai nedrąsu, ilgai teko save įkalbinėti, kol pagaliau ryžausi eiti, nes juk čia dirbu, tai turiu teisę naudotis, turiu teisę valgyti, o jei ką sutiksiu iš pažįstamų ir gausiu komentarų ar klausimų, turiu teisę nukreipti kalbą kita linkme.

Sėdi virtuvėlėj žmonės po 1, po 2, po 3. Tai kas, kad dirba tame pačiame aukšte ir valgo tame pačiame kambaryje, vienas kito nepažįsta, jaučiasi lyg atėję į viešą valgyklą. Dvidešimtmetės postringauja apie savo pažįstamų (ne)brandą gyvenimui, didelę skyrybų riziką, jei susituokia per jauni, turėję tik vieną partnerį ar ką tik išėję iš tėvų namų. Vat vienos iš jų kažkas ilgai draugavo, susituokė, susilaukė vaiko, o kai vaikui suėjo šešeri, išsiskyrė, įsivaizduoji?…

Grįžtu į „darbo vietą“ po keliolikos minučių, dar turiu krūvą pietų pertraukos, bet į lauką lįsti nesinori. Nubindzinu iki tualeto, paskui pas kelias pažįstamas, matau personalo skyriaus darbuotoją, sėdinčią posėdžių kambary su trim kažkuo. Greičiausiai ne naujo kandidato priėmimas, o koks nors pasitarimas. Tačiau iš nugirstų nuotrupų nieko prasmingo nesusidėlioja.

Ji, matyt, pastebi mane šmirinėjant ir netrukus jau sėdi priešais mane. Klausia, ką veikiu, ar ką nors pagalvojau. Apie ką aš turėjau pagalvot? Ji man pateikė pasiūlymą, aš jai pateikiau pasiūlymą, tai dabar jau jos eilė derėtis, ne mano. Paklausiu, kaip dėl vakarykščių prašymų, ar jie buvo patenkinti? Ji susimėto, nežino, apie ką kalbu. Lyg norėtų tikėti, kad parašiau prašymą dėl atleidimo iš darbo. Palengva išsiaiškinam, ji skambina darbuotojai į Kauną, nelabai pagarbiai su ja kalba. Tie prašymai kažkur yra ir turbūt bus patenkinti, bet, pvz., dėl laisvadienių jie nori būti įspėti bent prieš 7 dienas. Sutariam, kad parašysiu dar vieną prašymą šio mėnesio laisvadienį perkelti į kitą savaitę. (Pagal vakarykštį prašymą, jis būtų išpuolęs rytoj.)

Pasakoja, kad man turėtų būti labai nemalonu čia sėdėti ir kažką rašinėti, būti nuo visų izoliuotai. Juk aš turėčiau norėti ieškotis darbo, dirbti, siekti karjeros, tobulėjimo. Aš žiūriu į ją, ir galvoju: „nieko apie mane nežinai, visai manęs nepažįsti“. Paskui sako, kad buvo susitikime su direktorium ir kitais, svarstė mano klausimą ir nieko kito man negali pasiūlyti. Per visą savo karjerą nėra niekam mokėjusi už 12 mėn. ir tai yra nenormalus reikalavimas, akivaizdu, kad tik principo reikalas, nes kitos mamos sutinka su jų pasiūlymais be parkių. Vat ir dabar neseniai atsisveikino su viena, nes mažina jos skyriaus darbo vietų skaičių, ir ji tikrai taip pat žinojo savo teises, tačiau sutiko su darbdavio pasiūlymu dėl išeitinės pagal stažą.

Aš žiūriu į kalendorių: „Nesileisk suėdamas drakono!“. Jeigu ta moteris žino savo teises ir žino, kad išleidžia ją dėl to, kad mažins etatų skaičių, turėjo reikalauti pirmiau atleisti tuos, kurie neturi vaikų arba turi didesnius vaikus. Man atrodo. Išgirstu dar vieną bispredelą: man negali daugiau sumokėti, negu pirmąkart pasiūlė, nes tai nebuvo numatyta jų  biudžete. Dabar reiktų eiti į valdybą prašyti daugiau lėšų ir pan. O kad aš grįšiu į darbą ir man reikės mokėti atlyginimą, buvo numatyta biudžete?

Sako, kad aš pagalvočiau, nes jie turi visokių priemonių. Juk negausiu rekomendacijų, o rekomendacijos labai svarbu. Bet mano buvę viršininkai jau seniai čia nebedirba, kas čia mane galėtų rekomenduoti? Sako, kad jai dažnai skambina ir klausia, tai ji juk negalėsianti meluoti. Sakau, kad jie, kaip darbdaviai, irgi netaps patrauklesni po šio įvykio. Be to, jeigu mes bent jau turėtume pasiūlymą raštu, tai galėtume sudaryt kokią komisiją ginčui spręsti, o dabar reikalai nejuda. Mykia, kad nenorėtų jokių ginčų.

Primenu, kad man neteisingai paskaičiavo darbo stažą, be to, nesuskaičiavo nepanaudotų atostogų ir turbūt dar neišsiaiškino dėl draudimo. Užtikrintai sako, kad aš atostogas pasiėmiau į priekį, nes taip visos mamos daro. Deja, aš turėjau daug susikaupusių atostogų ir visas jas pasiėmiau iki nėštumo atostogų, tačiau jos man prasidėjo anksčiau nei planavau, tad rašiau prašymą kasmetines atostogas nutraukti ir pradėti nėštumo atostogas. Vadinasi, turiu dar kelias dienas senųjų kasmetinių atostogų (jeigu joms netaikoma kokia senatis) ir už dvejas nėštumo atostogas. Jinai užtikrinta savo teisumu, nes programoje matė „0“. Vis dėlto pasiskambina vėl į Kauną.

Įjungia garsiakalbį, kaunietė vargšė aiškina, kad programa rodo tik nuo 2011 m. kažkurio mėnesio, tad ji tuoj pasikels mano bylą ir pažiūrės. Girdim, kaip šnara lapai, skaito visus mano prašymus, bet ten nėra susegtų kažkokių lapelių. Dūsaudama sako, kad reikia eit į archyvus ir knistis, nes tai jau labai seni dalykai, darbo pusei dienos. Vilnietė šiek tiek suglumusi. Išeina ieškoti mano vakarykščių prašymų ir skaičiuoti, ko nesuskaičiavo. Ar ne per daug knisaties dėl vieno atvejo? Direktorius galėtų pagalvoti, kiek žmonių ir kuriam laikui atitraukia nuo darbo. Esu tikra, kad paskaičiavus jų uždarbį per tas valandas, netrukus susidarys darbdavio ir mano siūlomos išmokos skirtumas. Gaila, kad laiko niekas neskaičiuoja, tik pinigus.

Per tą pokalbį pražiopsau 13 val. ribą ir neužfiksuoju, kad esu darbe. Na, gal tiek to, šitaip baisiai nesiknis. Juolab, kad tabelius žymi žmogus, esantis Kaune… Po šio vizito širdis spurda smarkiau, bet aš neturiu ko jaudintis, neturiu ką prarasti.

Per šiandien dar sulaukiu vieno skambučio su kvietimu į pokalbį ir vieno darbo pasiūlymo iš būsimų naujų darbdavių. Draugai, pažįstami ir nepažįstami siunčia padrąsinimus, konsultacijas ir teisininkų rekomendacijas. Ačiū jums!

Širdis nujaučia, kad rytoj prasidės tikrasis karas. Reikia gerai išsimiegot ir stipriai papusryčiauti.

 

Susiję įrašai:

Grįžimo į darbą odisėja (2012-10-01)

Trečioji diena darbe (2012-10-03)

Ketvirtoji diena darbe (2012-10-04)

Penktoji diena darbe (2012-10-05)

Antra savaitė darbe (2012-10-14)

Naujienos iš darbo fronto (2012-10-25)

Šeštoji – pokyčių darbe savaitė (2012-11-12)

Kalėdos darbe (2012-12-18)

Jau dirbu (tarkim) (2013-01-28)

12 Comments

  1. Pingback: Grįžimo į darbą odisėja | Dirbu Mama

  2. Pingback: Naujienos iš darbo fronto | Dirbu Mama

  3. Pingback: Šeštoji – pokyčių darbe savaitė | Dirbu Mama

  4. Pingback: Penktoji diena darbe | Dirbu Mama

  5. Pingback: Antra savaitė darbe | Dirbu Mama

  6. Pingback: Jau dirbu (tarkim) | Dirbu Mama

  7. Pingback: Atleisti mamą trunka pusantrų metų | Dirbu Mama

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *