Orai atvėso ir nejučia imi galvot apie žiemą. Patyrusios ir „vystyklinės” mamos gerai žino merino vilną: plonytė, nešlampanti ir šilta, o kai pasluoksniuoji, tai net labai labai šilta.

Kaip „sena” „vystyklinė” mama, su merino vilna, bambuko, kanapės pluoštais pirmiausia asocijuoju Green Rose. Kai auginau pirmagimį, jie garsėjo kokybiškomis sauskelnėmis. Dabar sauskelnių jų asortimente tik mažytė dalis. Užtat yra puikių vilnonių ir bambukinių drabužių visai šeimai.

Mažylis jau išbandė vilnones kelnes.

Aš irgi tokias įsigijau, tik be pėdučių 😀

Visada man bėda, kai žiemą reikia išeit su vaikais į sniegus, o kombinezonų kaip jie – neturiu. Svajojau svajojau apie termo kelnes, tai šit ir įsigijau. Jau nekantrauju, kaip užsimausiu jas po paprastomis kelnėmis ir nebestirensiu kalno viršūnėj laukdama vaikų, parsiropščiančių su rogėm.

Dar viena svajonė – kepurė-šalmukas. Bet jau čia ne man, o tiem dūkstantiem mažyliam 🙂 Tik kol aš svajojau ir kepurių beveik nė nepirkau, nes vis gaudavau iš draugių, mano mažyliai išaugo į gana rimtus vyrus, kuriems šalmai jau per vaikiški. Užtat šįmet prisiruošiau šiai svajonei ir žiemą merino vilnos šalmuku papuošiu mūsų pagrandėlį 🙂

Ką ten puošiu, jo turbūt nė nesimatys gerai per nešioklę, bet būsiu tikra, kad jokie vėjai nei po ausis, nei apie kaklą nelandžios. Kaklą taip pat slėps golfiukas-bodžiukas, derantis su aukščiau minėtomis kelnėmis. O jei atskiras komplektas pasirodys ne toks patogus, tai dar turiu paruošus kelis vientisus merino vilnos kombinezoniukus. Taip ir įsivaizduoju, kokia jauki bus ši žiema mano boružiukui – apsigaubus merino vilna ir nešioklėje prisiglaudus prie mamos… 🙂

Golfiukais aprūpinau ir didžiuosius.

Jie tiek šilti, kad net sunku vaikams buvo matuotis – kaito kambary, kur vis dar vaikštom trumpom rankovėm. Gerai, vadinas, žiemai po kombinezonu bus pats tas. Minkšta, plona, tampru ir šilta – lyg antra oda. Dūkti snieguose turėtų būt tikrai smagu!

Išties juokinga, kad galvodama apie žiemą, Green Rose drabužius beveik visus, išskyrus kelis mažylio komplektus, pasirinkau mėlynus. Tik nuotraukose sunkiai matyti tikroji spalva – tokia žaliai mėlyna, gilaus vandens spalva. Matyt, iki šiol galva nepaleidžia minčių apie jūrą… Tikiu, metai netruks apsukti ratą ir merino vilną keisim bambuku 🙂