Beveik savaitę viešime ten, kur yra televizorius, tad jis kada ne kada įjungiamas, dažniausiai, tiesą sakant, vien dėl to, kad smagu vaikams pulto mygtukus pamaigyti. O dar gal rodys kokį filmuką, ką gali žinot?

Mūsų mažajam spoksoti į ekraną visai neįdomu, na, gal minutę maksimum, o didydis – filmukų fanas. Taigi aš labai bijau BabyTV ir panašių kanalų, nes nuo jų tiesiog neitų atplėšt. Kai tai ne youtube ir ne animacija iš kompiuterio atminties, labai sunku susitarti, kad šis filmukas – jau paskutinis. Džiaugiuos, kad televizoriuje, kurį dabar turim, ne tiek ir daug kanalų, beveik tik lietuviški, tad filmukų praktiškai dar nepasitaikė.

Iš to, kas pasitaikė, Žiogutis pažiūri vieną kitą koncertą. Juokinga vidury vasaros klausytis naujametinių dainų, bet jei vertinti tai tiesiog kaip muziką – gerai visokia. Na, kai kuriais aspektais.

Mes namie jau seniai seniai, gal kokie 6 metai, gyvenam be televizoriaus. Jį matom tik sekmadieniais, kai pietaujam pas senelius. Tada pažiūrim kokį „Stilių“, „Susitikime virtuvėje“, vieną kitą filmuką iš „Gala“ videonuomos, ir tas telikas atrodo visai padorus daiktas. Tačiau dabar aš, tiesą sakant, esu šokiruota. Gal tai dėl to, kad vasara, gal kad darbadieniai, bet telikas rodo totalų š.

Nemažą dieninės programos dalį užima serialai apie nieką arba prasto lygio koncertai, vakarinėje karaliauja seksas ir smurtas: detektyvai, susišaudymai, meilės istorijos, merginos, pamiršusios sijonus, vyrukai, kuriems tik vienas galvoj, dauguma pokalbių daugiau ar mažiau susiję su antru galu. O pramoginiai šou – apskritai katastrofa. Kam tiek laiko, pinigų ir emocijų investuojama į mokyklų programas prieš patyčias, jeigu per žiūrimiausius paauglių šou šitaip atvirai ir šitaip šlykščiai tyčiojamasi iš žmonių, atseit, juokaujama.

Turbūt visų topų topas – archyvinis „Lietuvos talentų“ įrašas su mergaite, dainuojančia „Someone new“. Ji normaliai atrodo, gerai dainuoja, o šitaip išsityčioti vien dėl to, kad niekaip negalėjo aiškiai ištarti dainos pavadinimo – siaubinga. Ir kas tyčiojosi? Paauglių dievaičiai – žiuri komisija. O visa salė jaunimo kvatojo už pilvų susiėmę. O dar kiek kvatojo prie teliko ir dar kiek iki šiol kvatoja peržiūrėdami youtube įrašą?

Pasijuokti iš kitų aš dar suprantu kaip tam tikrą fun, bet kai Saulius Poška atviru tekstu tyčiojasi iš pačios teliko liaudies ir žmonės ne tik kad toleruoja pašaipą iš savęs, bet net vertina tai kaip didelį jumorą, na, atleiskit…

Žinau, kad Lietuvoj yra nemažai žmonių, kurie daug laiko praleidžia prie televizoriaus ir jiems įdomu tik blondinės be sijonų ir dainos apie „alų, vyną ir degtinę“, bet, kita vertus, tai tik dar labiau smukdo jų lygį. Smukdo visuomenės lygį, nes prie teliko auga vaikai, kurie galbūt turėtų potencialą užaugti į ką nors daugiau nei į Radži žmoną ar kriminalinio šou vedėją, neduok Die, dalyvį.

Per šią savaitę aš jau šimtą tūkstančių kartų pasidžiaugiau, kad namuose mes neturim televizoriaus ir aš vaikui galiu įjungti vertingą filmuką ar aukšto lygio koncertą ir nekvaršinti jo mažos galvelės vaizdais, kaip kažkas kažką apšaudė, davė į snukį ar apsimyžęs guli namo kertėje. Žinoma, pasaulis nėra vien tik baltas, bet kol vaikas dar tik susipažįsta su juo, lai susipažįsta su tinkamais būdais bendrauti tarpusavyje, sužino, kas yra iš tiesų gražu ir gera akims ir ausims.

Iliustracija iš demotyvacija.lt