Šiandien sėdžiu tame pačiame kabinete kaip vakar, su drakonu. Kabineto šeimininkės nėra, nes, kaip pranešė netyčia užėjusi jos kolegė, šiaip jau jinai šiuo metu serga, o aš sėdžiu vietoj neseniai išėjusios šio skyriaus darbuotojos. „Labai gera vieta”, – pasidžiaugė mano lankytoja 🙂

Iš pat ryto kiek drebėjo širdis, nes tikėjausi, kad mano reikalas bus sprendžiamas šiandien pirmu klausimu, tačiau iki šiol vis dar nieko naujo neįvyko, tik gavau dar daugiau palaikančių laiškų ir komentarų, teisinių konsultacijų iš pažįstamų ir rimtų teisininkų kontaktų.

Ir štai dabar netikėtai užšoko personalo skyriaus darbuotoja. Ji man greitai susakė, kad mano prašymai dėl laisvadienio ir PNPD patenkinti, o dėl darbo laiko jie man parašyti negali, nes tai daro tik dėl svarbių priežasčių, kurias turėčiau išdėstyti prašyme. Juk buvau supažindinta su darbo taisyklėmis ir savo darbo laiką žinau. (Na, tikriausiai buvau, kažkada prieš 7 metus, kai įsidarbinau.) Atostogų turiu beveik 24 dienas, o dėl darbo priemonių, tai man jas duos iškart tada, kai tik skirs kokią užduotį atlikti. Dabar neduoda užduočių, tai neprivalo duot ir priemonių.

Visi atsakymai buvo žodžiu. „Kodėl aš tau turėčiau kažką rašyt?”

 

Susiję įrašai:

Grįžimo į darbą odisėja (2012-10-01)

Antroji diena darbe (2012-10-02)

…

Ketvirtoji diena darbe (2012-10-04)

Penktoji diena darbe (2012-10-05)

Antra savaitė darbe (2012-10-14)

Naujienos iš darbo fronto (2012-10-25)

Šeštoji – pokyčių darbe savaitė (2012-11-12)

Kalėdos darbe (2012-12-18)

Jau dirbu (tarkim) (2013-01-28)