Trys gražios knygelės, pasiekusios mūsų namus tuo pačiu metu – tai leidyklos „mažoji raidė” „Svajonė”, „Lugai” ir „Brunas”. Visos trys – svajokliškos, paslaptingos.
Lugai – tokie maži pasakiški padarėliai, kurie pirmąkart išgyvena naktį ir dėl to ji yra TOKIA naktis. Čia mažylius apie gyvenimą moko vyresnieji broliai, o paaugliai maištauja prieš tėvus, nes nenori užaugti ir pamiršti mėgautis žvaigždėtu dangumi. Vis tik galiausiai visi vaikai grįžta namo.
Pasakojimas mielas, bet vietom pritemptas, tačiau puikios iliustracijos kviečia vartyti knygelę vėl ir vėl. Tinka skaityti su žibintuvėliu, pasisplėpus po antklode 🙂
„Svajonė” – kitaip pasakiškas, svajingas ukrainiečių autorių pasakojimas apie svajonę – paukštelį, kuris vis auga auga, kol nusineša svajotoją ant savo sparnų. Įdomi mintis, kad svajonės auga sapnuojant. Angliškai, žinoma, dream reiškia tiek svajonę, tiek sapną. O knyga yra dvikalbė ir iš pradžių su vyresnėliu žaidėm žaidimą: jis skaito lietuviškai, o aš tuo pat metu – angliškai. Buvo įdomu sekti vaiko skaitymo greitį ir intonacijas, nors jį šiek tiek erzino mano „užgarsinimas” 😀 Knygelė miela atsipalaidavimui, labai tinka prieš miegą, kaip mes dažniausiai ir skaitom.
„Brunas” – pati rimčiausia, nors ne mažiau pasakiška knyga. Jos išorinis formatas jau iškart rimtesnis, o pasakojime persipina vaizduotė ir istorija. Nepaprastai meniškos Ofra Amit iliustracijos ir atsargus, be jokio nereikalingo žodžio Nadios Terranovos tekstas (Tomos Gudelytės vertimas) skleidžia lenkų rašytojo Bruno Šulco biografijos faktus vaikams suprantama kalba. Pirmas sluoksnis – mistinis, stebuklinis pasakojimas apie keistą šeimą. Antras sluoksnis – žydų istorija Antrojo pasaulinio karo metais. Kartą perskaičius, sunku iki galo suprasti, kas, kaip ir kodėl, o skaitant pakartotinai vis skleidžiasi naujos paslaptys. Ši knyga – nepaprastas dailės, literatūros ir istorijos kūrinys. Drįsčiau sakyti – viena vertingiausių knygų mūsų bibliotekoje.
Pingback: Ką vertingo ir smagaus skaitėme 2016-aisiais – Dirbu Mama