Pusryčiai – tėčio stichija. Jis kasryt anksčiausiai keliasi, kad išvirtų mums visiems košės. Pirmas vaikų klausimas būna: „Kokia košė?“, nes kaskart ji vis kitokia. Mano mėgstamiausia – lęšių, o vaikų – grikių. Dažniausiai siūlomas košių priedas būna mėsytė, bananas, uogienė. O kitąkart skaniausia – be nieko.

Tai čia darbo dienos pusryčiai. Šeštadieniais tėtis kepa kiaušinienę. Su daug daržovių! Reikia pasistiprinti vaikams prieš futbolo treniruotę.

O sekmadienis – visiška improvizacija. Kartais aš kepu čirvinius blynus, kartais vaikai patys susitaiso sausų pusryčių, kartais tepam sumuštinių su bananais, sūriu, dešra.

Šįkart pamigom ir vaikai net nesulaukę tėčio su nusiplautom rankom įniko skaičiuoti, kiek kurio pilvelyje jau pasislėpė sumuštinių.

Ne, naminių vynuogių jie nevalgo, nes jos juk su kauliukais!… Obuoliai – pabodę. Užtat džiaugiuos, kad galėjau pasiūlyti SMART formos vitaminų – obuolių sulčių.

Jas geria, tik duok. O dar jei koks įdomesnis indelis… Išpliumpino po dvi porcijas! Na dabar tai jau visapusiškai pasistiprinę.