21 nėštumo savaitės vaikutis sveria 300–390 g ir yra apie 22,5 cm ilgio, panašiai kaip didelis bananas. Kai jis gims, atrodys kaip dabar, tik bus didesnis. Visi veido bruožai jau susiformavę, ant galvos auga plaukai (balti! Nes dar visiškai nėra pigmento), nykštis burnoje – tikras kūdikėlis! Jis turi „žmogiškus“ akių vokus ir antakius, gali miksėti. Širdis plaka smarkiau, ją galima girdėti net per senovinį stetoskopą. Jeigu klausomasi specialiu aparatu, tas garsas primena arklių šuoliavimą. Kraujo kūnelius dabar ima gaminti ne kepenys ir blužnis, o kaulų čiulpai.

Šiuo laikotarpiu būsimai mamai gali prasidėti tipiškas nėščiųjų negalavimas – nugaros skausmai, ypač apatinėje nugaros dalyje. Didėjant pilvukui didesnis krūvis tenka nugarai, ji išlinksta. Be to, sąnariai ir raiščiai nėštumo metu tampa elastingesni, kad būtų lengviau gimdyti. Bet kaip numaldyti nugaros skausmą? Patariama sėdint pasidėti kojas aukščiau, o stovint vieną koją pakelti ant mažos kėdutės ar kitos atramos, maudytis šiltoje vonioje ir, žinoma, kuriam laikui pamiršti aukštakulnius. Be abejo, mankšta ir masažas taip pat į naudą.

Dažni ir kojų skausmai. Tamprios kojinės, nėštumo diržas ir reguliarūs tempimo pratimai bei pasivaikščiojimai gerokai palengvins šį negalavimą.

Maždaug nuo 21–22 nėštumo savaitės moterys ima pastebėti, kad jų bamba vis labiau išsikiša. Vienų bambos tiesiog suplokštėja, kitų išsišauna į iššorę tarsi saga. Tai vyksta pamažu – bamba keičiasi viso nėštumo metu. Po gimdymo ji vėl įgauna savo pirminę formą. Kai kurioms moterims išsišovusi bamba tampa labai jautri. Ją galima pridengti daugiasluoksniais drabužiais arba specialiais antdėkliukais.

22 nėštumo savaitės būsimas kūdikis sveria apie 400 g ir yra 23–28 cm ilgio. Dabar vaikelio smegenys vystosi neįtikėtinu greičiu ir taip jos vystysis iki penkerių metų. Tobulėja ir pamažu savo funkcijų imasi visi vidaus organai. Po dantenomis atsiranda dantukų užuomazgos, pasipučia lūpos.

Nuo šio laiko moteriai būdinga priaugti maždaug 225 g kas savaitę. Apetitas tikriausiai irgi padidėjęs. Sparčiau augant svoriui didėja tikimybė sulaukti neprašytų grožybių – strijų. Kai kurioms moterims jos atsiranda dar pačioje nėštumo pradžioje, kitoms – tik pačioje pabaigoje, ir tik maža dalis (apie 10%) jų visai išvengia.

Strijos paprastai atsiranda ant krūtų, šlaunų, liemens ir pilvo. Tai baltos, rausvos, violetinės ar tamsiai rudos trumpos ar ilgos linijos po odos paviršiumi. Daugelis moterų įsitikinusios, kad pavyzdingai tepdamosi kremais ir aliejais nuo strijų, jų išvengs. Tačiau tai veikiau mitas nei realybė. Atsiras ar neatsiras strijų, daugiausia nulemta genetiškai. Jeigu strijos papuošė jūsų mamą, veikiausiai turėsite jų ir jūs. Gerai tai, kad dažniausiai šios linijos per kelis mėnesius po gimdymo išblunka ir supanašėja su odos spalva. Kitos moterys netgi didžiuojasi jas turėdamos, nes tai ženklas, kad jos sukūrė ir išnešiojo naują gyvybę.

Losjonai ir kitos odos drėkinimo priemonės, net tos, kurios skirtos specialiai strijų profilaktikai, padeda tik tuo, kad drėkina odą, o nuo drėgmės oda tampa elastingesnė, tad didėja tikimybė, kad gražiai tempsis, o ne trūks. Be to, tepantis kokia nors priemone oda yra masažuojama. Tai svarbu strijų prevencijai. Tačiau visi kremai ir aliejukai veikia tik viršutinį odos sluoksnį, o strijos atsiranda, deja, gilesniuose. Taigi tiesioginio tepamų priemonių poveikio prieš strijas nėra.

Norint išvengti strijų reikia stengtis svorio priaugti pamažu, t. y. maitintis sveikai ir protingais kiekiais, vartoti daugiau vaisių ir daržovių, gerti vandens, vengti labai riebaus ir greito maisto, nes jame esantys priedai gali suardyti natūralų skysčių palaikymą organizme. Gali būti, kad ant pilvuko strijų atsiras mažiau nešiojant nėščiosios diržą ar pilvą prilaikančias kelnaites. Tačiau iš tiesų – jeigu lemta, tai lemta. Todėl geriausia pozityviai nusiteikti ir nebijoti strijų, o pinigėlius išleisti kūdikėlio reikmenims, užuot prisipirkus specialių kremukų. Beje, jei vis dėlto norisi kažkuo teptis, reiktų atkreipti dėmesį, kad sintetiniai aliejukai (dažniausiai ant jų buteliukų nėra užrašyta jokios sudėties) tinka tik po maudynių – sudaro sluoksnį, kuris neleidžia ant odos esančiai drėgmei taip greitai pasišalinti. O jeigu oda sausa, ją niežti nuo tempimo, verčiau rinktis natūralius aliejus ar kremus, kurių sudėtinės dalys (pvz., migdolų ir kt. riešutų bei vaisių kauliukų aliejai) iš tiesų turi drėkinamojo poveikio.

23 nėštumo savaitės vaikelis sveria apie 500 g ir yra apie 29 cm ilgio. Įdomu, kad amniono maišelyje, kuriame auga vaikutis, yra apie pusė litro vandes ir jis keičiasi kas tris keturias valandas! Mažylis turi daug vietos sportuoti. Jo judesius dabar galima ne tik jausti, bet kartais ir pamatyti „bangeles“ pilvo paviršiuje.

Daugumai nėščiųjų būdinga anemija – geležies trūkumas. Geležis svarbi raudonųjų kraujo kūnelių, kurie išnešioja deguonį, gamyboje. Šio mikroelemento trūkumą rodo kraujo tyrimas, kartais pastebimi ir išoriniai požymiai: nuovargis, silpnumas, kvėpavimo sutrikimai. Geležies stygius paprastai atstatomas maisto papildais, bet rekomenduotini ir natūralūs geležies šaltiniai: kepenėlės, jautiena, lęšiai, špinatai, kiaušinio trynys, žuvis, austrės, krevetės, ankštiniai augalai, avižos, riešutai.

Antrąjį nėštumo trimestrą gali prasidėti Brakstono Hikso, arba netikrieji sąrėmiai. Šie gimdos susitraukimai paprastai trunka 30–60 s., bet vyksta nereguliariai ir be skausmo. Tikrieji sąrėmiai paprastai vis stiprėja, ilgėja, tankėja ir skausmas didėja. Jeigu procesas neintensyvėja, sąrėmiai liaujasi pakeitus kūno padėtį ar atsipalaidavus, greičiausiai tai bus Brakstono Hikso sąrėmiai. Didėjant nėštumo laikui, tikėtina, kad jie kartosis dažniau. Jų metu gimdos kaklelis ruošiamas gimdymui: trumpėja, minkštėja, prasiveria.

23 nėštumo savaitės būsimas kūdikėlis sveria apie 600 g ir yra apie 30 cm ilgio. Vaikelio ausys jau visiškai išsivysčiusios. Jam galima ne tik dainuoti, bet ir skaityti knygas. Įdomus dalykas, bet teigiama, kad naujagimiui skaitant tą knygelę, kuri buvo skaityta dar jam esant įsčiose, vaikelis daug geriau traukia pieną iš krūties 🙂

Galima pastebėti, kad mažylis pilve sujuda išgirdęs smarkesnį garsą, pvz., dulkių siurblį. Iki gimstant jis pripras prie visų šių garsų: mamos širdies plakimo, plaučių dūsavimo, pilvo gurgimo, aplinkinių žmonių balsų, buitinių prietaisų ir kt. Vidinė mažylio ausis irgi susiformavusi, vadinasi, jis jaučia pusiausvyrą, žino, kada kabo žemyn galva, kada aukštyn. Taip pat jaučia mamos judesius, todėl pats laikas įsijungti mėgstamą muziką ir šiek tiek pasilinksminti.

Formuojasi vaikučio skonio receptoriai. Sakoma, kad nuo šio laiko mažylis reaguoja į mamos valgomą maistą ir tikėtina, kad gimęs ir paaugęs mėgs tuos produktus, kurių mama daugiausia buvo valgiusi. Taigi dabar pats laikas pratinti vaiką prie daržovių ir kito sveiko maisto 🙂

Daugeliui nėščių moterų būdingas išsiblaškymas. Tyrimai rodo, kad susilpnėja nėščiųjų trumpalaikė atmintis, taip pat gebėjimas įsiminti naują informaciją, nes nėštumo metu gali pakisti moters smegenų dydis (!). Kad šie laikini nepatogumai negniuždytų, galima įsigyti mažą užrašų knygelę, į kurią būtų užsirašoma visa, kas svarbu, kasdien susidaryti dienotvarkę, tam tikriems daiktams, pvz, raktams, numatyti konkrečią padėjimo vietą ir jos laikytis. O svarbiausia – nesijaudinti be reikalo. Ką nors užmiršti nėščiajai – visai normalu. Ir taip atsitinka ne vienai!

Mano patirtis. Nėščiosios bamba – juokingas dalykas. Paprastai giliai įdubusi, pirmo nėštumo metu ji vis kilo kilo, plokštėjo plokštėjo, kol tapo beveik lygi su pilvo paviršiumi. Laukiantis antrąkart jau apie 20 sav. buvo beveik plokščia, o galiausiai visai išsišovė. Galima stebėti ir fiksuoti ne tik kaip auga pilvas, bet ir kaip keičiasi bamba. Tai smagios metamorfozės.

Man pasisekė, kad mano mama turėjo vos kelias strijas ir mano pačios oda gana elastinga. Laukiantis pirmojo vaikelio tik pačiomis paskutinėmis savaitėmis sutrūkinėjo šlaunys, o krūtys pasipuošė gal jau net po gimdymo, kai pradėjo gausiau gamintis pieno. Po gimdymo pastebėjau ir pamargintą pilvo apačią. Kada ten įvyko pasikeitimai, nežinau. Juk nėštumo metu pilvo apačios nematyti 🙂 Po metų, o gal ir anksčiau, strijų žymės praktiškai neliko, tik liečiant pirštais jaučiasi šiokie tokie nelygumai.

Laukiantis antrojo, jaučiau, kad oda sausesnė. Dar pačioje pradžioje gavau kelis naujus brūkšniukus ant krūtų ir maždaug nuo kokios 17 sav. pradėjau teptis kremais ir aliejais, ne visada reguliariai. Apie 30 nėštumo savaitę atsirado ilga ilga strija ant vienos šlaunies, paskui pasipuošė ir kita. Tai vėl paskatino aktyviau tepliotis, nors tiesioginiu kremų poveikiu netikiu. Tiesiog tai priemonė pasimasažuoti. Ir naudoju juos paprastus, drėkinamojo poveikio, o ne specialius strijų profilaktikai. Tie juk kelis kartus brangesni!

Antro nėštumo metu teko susidurti ir su nėščiųjų anemija (pirmąkart jos išvengiau galbūt dėl to, kad visą laiką gėriau nėščiosioms skirtą vitaminų kompleksą). Ją gydytoja pastebėjo darantis pakartotinius kraujo tyrimus apie 30 sav. Mėnesį pagėriau geležies papildus ir viskas atsistatė. Tikrai pasijutau žvalesnė, turinti daugiau jėgų ir energijos nei prieš tai.

Netikrųjų sąrėmių pirmąkart būdama nėščia nepatyriau, tačiau dabar jau buvo keli. Bet ne anksčiau kaip 30 kažkelintą savaitę. O išsiblaškymas vargino būtent nėštumo viduryje. Kai tik sėsdavau prie mašinos vairo, nuolat sau kartodavau, kad turiu susikaupti, žiūrėti į ženklus, žiūrėti į veidrodėlius, nes jaučiau, kad labai sunkiai koncentruoju dėmesį. Dienos darbus visada stengiuosi planuotis ant popieriaus. Taip tikrai neužsimiršta, o vakare labai smagu žvelgti į užbraukytą sąrašą 🙂

Tekstas parengtas pagal babycentre.co.uk, womenshealthcaretopics.com, parentsconnect.com, pampers.lt ir kuklią patirtį.

Paveikslėliai iš babycentre.co.uk.