All posts tagged: darbeliai

Advento kalendorius „Kalėdų miestelis“

Įkvėpta štai šio Angelo mamos advento kalendoriaus, pernai pagaliau jam ryžausi. Tai, žinoma, tikro dailininko pieštas, tikro maketuotojo maketuotas ir tikroje spaustuvėje spausdintas „susikonstruok pats“ variantas, o aš nusprendžiau, kad pasidarysiu pati. Dar gi iš antrinių žaliavų. Specialiai tam neišmesdavau vienkartinių kavos puodelių, kaupiau įvairias dėžutes, kol iki gruodžio turėjau jų 24. Išdėsčiau jas ant ilgo popieriaus lapo (iš Ikėjos ritinio), kad susiformuotų kvartaliukai, gatvės su šaligatviais ir mašinų stovėjimo aikštelės, taip pat numačiau vietą urbanistinėms „žaliosioms zonoms“: Kalėdų eglutei, skulptūroms. Išdėstytus dalykus apibraukiau pieštuku, paskui numatytas linijas paryškinau akvarele. Tada prasidėjo pievelių, šaligatvių ir kelių piešimas, prie kurio noriai prisidėjo vaikai. O aš gaminau namelius. Vienspalviams indeliams užteko prilipinti ar nupiešti langus (kai kuriuos dekoravo vaikai), labai reklaminius apklijavau laikraščiu ar margu popieriumi. Kiekvienas namelis gavo stilizuotą numerį, iškirptą iš kažkokio laikraštuko. Taip mūsų virtuvės baras tapo Kalėdiniu miestu, gal ne itin šventišku, bet mielu. Užduotėles ir saldainius sudėjom tiesiog po indeliais, bet mažai jie domino vaikus. Viską nurungė Geradarių advento kalendorius, kur nykštukų pirštinėlėse vaikai kasryt tiesiog rasdavo po saldainį. Tačiau su mašinėlėmis …

Velykinis kiaušinis iš siūlo

Kol dar neprasidėjo didysis kiaušinių dažymo šeštadienis, žaidžiam su kitokiais kiaušiniais. Mintį nusižiūrėjau seniai, bet dabar suniežtėjo rankos išbandyti. Reikės: Baliono. Gali būti mini, gali būti iki norimo dydžio išpūstas įprasto dydžio balionas. Siūlo. Rekomenduojama šiek tiek storesnis nei siuvimo, minkštas, tinka siuvinėjimo. Mes vis dėlto naudojom siuvimo. Lipnios masės. Daugelyje instrukcijų randu masę iš vandens ir krakmolo ir/arba miltų, bet gali būti ir praskiesti PVA klijai. Mes naudojom krakmolo masę. Eiga: 1. Išpučiam norimo dydžio balioną, užrišam. Geriausia su juo pačiu arba siūlo galiukus nukirpti visai visai trumpai. 2. Balioną apvyniojam siūlu, kad išeitų ažūrinis raštas. 3.Užbaigtą darbelį pavilgome lipnioje masėje. 4. Džioviname (apie parą). 5. Kai gerai išdžiūsta, balioną susprogdiname. 6. Pro plyšelius atsargiai ištraukiame baliono likučius ir puošiame stalą, Velykų medį ar veriame girliandą. Mes darėme vieną žingsnį kitaip, nei pasakojama visose instrukcijose: visur nurodoma pamirkyti siūlą lipnioje masėje, tik paskui vynioti. Mes apvyniojom, tada merkėm. Tiesiog bijojau, kad užmerktas siūlas susisuks mazgais ir nieko doro neišeis. Kai padarėm savo būdu, matau skirtumą: instrukcijų atveju matomas gražus ryškus siūlas, mūsų atveju užsipildė …

10 būdų panaudoti obuolį prasmingai ir kitos gudrybės

Šįmet keistas sezonas – pas vienus nė vieno obuoliuko nėra, o pas kitus – nors vežimu vežk. Kur tuos obuolius dėti? Valgymo būdai Virkite obuolienę. Tinka užsitepti ant minkštos šviesios duonos, sutepti vaflių lakštus. Ypač skanu su cinamonu. Spauskite sultis. Jei turite aparatą, bus labai paprasta. O vaikams – įdomu: iš kieto obuolio pasidaro skystis ir sausa košė. Jei nebijo ūžesio, tai mielai pagelbės prie paties aparato. Paskui apžiūrėkite detales – kas tuos obuolius spaudžia ir iš kur pasidaro sultys? Supjaustykite skiltelėmis ir padėkite pasiekiamoje vietoje. Dubenėlis šalia žaidžiančio vaiko ištuštėja nepastebimai. Kepkite obuolių pyragą, įtarkuokite į košę, blynus, pagardinkite salotas… Nevalgymo būdai Supjaustykite obuolį maždaug kubeliais, duokite saują dantų krapštukų, tegu vaikas konstruoja. Išbandykite, kaip genda obuolys skirtingoje aplinkoje: įmerkite skiltelę į citrinos rūgšties tirpalą, actą, sūrų vandenį, o vieną palikite tuščioje stiklinėje. Dar vieną galite įdėti į šaldytuvą. Po kelių dienų žiūrėkite rezultatus: šaldytuve mikroorganizmų dauginimasis dėl šalčio sulėtėja, todėl maistas ten ilgiau išlieka šviežias, sausai paliktas obuolys sudžiūsta, nes jo drėgmė išgaruoja į aplinką, actas veikia antibakteriškai, todėl obuolys jame neapauga pelėsiu …

Mindaugo karūnos

Kokia karūnavimo diena be karūnos? Idėja čia, bet nemėgstu sekti „receptu“, tai vaikams pateikiau įvairiausių medžiagų rinktis: veltinio lakštai, spalvotas kartonas, spalvoti putplasčio lakštai. Išsirinko, žinoma, kas blizga 🙂 Sidabrinius putplasčio lakštus. Jaunėlis miegojo, kai pradėjom darbus, tad su vyresnėliu leidomės „žaisti matematiką“: išmatavom ir pasižymėjom lakšto centrą, paskui – smaigalių ilgį, tada skaičiavom, kiek vienodo pločio smaigalių tilps per visą ilgį, pasižymėjom jų viršūnes, brėžėm zigzagą ir kirpom. Kirpt nelabai išėjo, draugiškai sukibę pjovėm kanceliariniu peiliuku. Taip iš vieno A4 lakšto gavom dvi juostas su smaigaliais. Jas susegėm sąsagom ir baigta. Pasipuošę keliavom į sekmadieninį turą per senelius, o 21 val. giedojom himną su Dainų šventės dalyviais. Beje, nuo šiandien liepos 6-oji – ir tautinio kostiumo diena. Labai džiaugiuosi, kad pagaliau turėsim tokią. Mūsų tautiniai tokie gražūs, kad tikrai neverta jiems būti tik muziejiniu eksponatu ar liaudies kapelijų uniforma. Kiekvienas žmogus turi turėt progą jį apsivilkti. Ir kiekvienas turi turėt dingstį jį turėt savo spintoje 😉

Kaip mes piešėme pienes

Man žavu pienės. Ir mano Varliukui žavu. Dar man patinka visokios kreizi dailės idėjos. Ir Varliukas mielai jų imasi. Piešti pienę su šakute? Aha, darysim! Paspaudę ant žemiau esančio paveikslėlio nukeliausite ten, kur išsamiai parodyta, kaip jums pavyks toks gražus piešinys. Mano vaikiną greit pagavo smarkesnis įkvėpimas ir, dar nespėjus nufotografuoti kelių pusėtinų pienų, piešimas pasisuko tokia linkme: Kai įkvėpimas baigėsi, su šiame procese itin svarbia buvusia šakute nugramdžiau keliolika gramų dažų nuo Varliuko rankų ir popieriaus lapo atgal į dažų indelį, o patį vaiką su visais drabužiai įkėliau į dušą. Varliukui šis piešimo seansas nuo pradžios iki galo buvo turbūt smagiausias ever 🙂