All posts tagged: darbeliai

10 būdų panaudoti obuolį prasmingai ir kitos gudrybės

Šįmet keistas sezonas – pas vienus nė vieno obuoliuko nėra, o pas kitus – nors vežimu vežk. Kur tuos obuolius dėti? Valgymo būdai Virkite obuolienę. Tinka užsitepti ant minkštos šviesios duonos, sutepti vaflių lakštus. Ypač skanu su cinamonu. Spauskite sultis. Jei turite aparatą, bus labai paprasta. O vaikams – įdomu: iš kieto obuolio pasidaro skystis ir sausa košė. Jei nebijo ūžesio, tai mielai pagelbės prie paties aparato. Paskui apžiūrėkite detales – kas tuos obuolius spaudžia ir iš kur pasidaro sultys? Supjaustykite skiltelėmis ir padėkite pasiekiamoje vietoje. Dubenėlis šalia žaidžiančio vaiko ištuštėja nepastebimai. Kepkite obuolių pyragą, įtarkuokite į košę, blynus, pagardinkite salotas… Nevalgymo būdai Supjaustykite obuolį maždaug kubeliais, duokite saują dantų krapštukų, tegu vaikas konstruoja. Išbandykite, kaip genda obuolys skirtingoje aplinkoje: įmerkite skiltelę į citrinos rūgšties tirpalą, actą, sūrų vandenį, o vieną palikite tuščioje stiklinėje. Dar vieną galite įdėti į šaldytuvą. Po kelių dienų žiūrėkite rezultatus: šaldytuve mikroorganizmų dauginimasis dėl šalčio sulėtėja, todėl maistas ten ilgiau išlieka šviežias, sausai paliktas obuolys sudžiūsta, nes jo drėgmė išgaruoja į aplinką, actas veikia antibakteriškai, todėl obuolys jame neapauga pelėsiu …

Mindaugo karūnos

Kokia karūnavimo diena be karūnos? Idėja čia, bet nemėgstu sekti „receptu“, tai vaikams pateikiau įvairiausių medžiagų rinktis: veltinio lakštai, spalvotas kartonas, spalvoti putplasčio lakštai. Išsirinko, žinoma, kas blizga 🙂 Sidabrinius putplasčio lakštus. Jaunėlis miegojo, kai pradėjom darbus, tad su vyresnėliu leidomės „žaisti matematiką“: išmatavom ir pasižymėjom lakšto centrą, paskui – smaigalių ilgį, tada skaičiavom, kiek vienodo pločio smaigalių tilps per visą ilgį, pasižymėjom jų viršūnes, brėžėm zigzagą ir kirpom. Kirpt nelabai išėjo, draugiškai sukibę pjovėm kanceliariniu peiliuku. Taip iš vieno A4 lakšto gavom dvi juostas su smaigaliais. Jas susegėm sąsagom ir baigta. Pasipuošę keliavom į sekmadieninį turą per senelius, o 21 val. giedojom himną su Dainų šventės dalyviais. Beje, nuo šiandien liepos 6-oji – ir tautinio kostiumo diena. Labai džiaugiuosi, kad pagaliau turėsim tokią. Mūsų tautiniai tokie gražūs, kad tikrai neverta jiems būti tik muziejiniu eksponatu ar liaudies kapelijų uniforma. Kiekvienas žmogus turi turėt progą jį apsivilkti. Ir kiekvienas turi turėt dingstį jį turėt savo spintoje 😉

Kaip mes piešėme pienes

Man žavu pienės. Ir mano Varliukui žavu. Dar man patinka visokios kreizi dailės idėjos. Ir Varliukas mielai jų imasi. Piešti pienę su šakute? Aha, darysim! Paspaudę ant žemiau esančio paveikslėlio nukeliausite ten, kur išsamiai parodyta, kaip jums pavyks toks gražus piešinys. Mano vaikiną greit pagavo smarkesnis įkvėpimas ir, dar nespėjus nufotografuoti kelių pusėtinų pienų, piešimas pasisuko tokia linkme: Kai įkvėpimas baigėsi, su šiame procese itin svarbia buvusia šakute nugramdžiau keliolika gramų dažų nuo Varliuko rankų ir popieriaus lapo atgal į dažų indelį, o patį vaiką su visais drabužiai įkėliau į dušą. Varliukui šis piešimo seansas nuo pradžios iki galo buvo turbūt smagiausias ever 🙂

Darbelis Motinos dienai: paveikslas su gėlėmis

Kartais  jaučiuos lyg kokia šarka, kaupianti viską, ko reikia ir ko nereikia, bet kiekviena pakuotė atveria tiek galimybių, tiek diktuoja idėjų, kad negaliu ramia širdim išmest. Štai iš šių dalykų išeis 2 įrėminti paveikslai su gėlėmis. Ar matot juos? O dabar gal jau matot? Saldainių dėžutės dugną nudažėm pasirinkta spalva – tai bus paveikslo rėmas ir fonas. Dažyti reikės labai storai arba keliais sluoksniais, nes pakuotės popierius slidus, nenori dažas lengvai pasilikti. Nukirpom kiaušinių dėklo dalis, skirtas kiaušiniams, o jų kraštus apkarpėm dantytai, kad būtų panašu į žiedlapius. Gėlytes irgi nudažėm. Rinkitės ypač ryškius dažus ir/arba jų nepagailėkit, nes kiaušinių dėklo kartonas smarkiai sugeria ir vėl išlenda jo pilkumas. Iš minkšto popieriaus, skirto saldainiams pridengti, iškirpau gėlės lapus, nudažėm žaliai. Dar būtų gražu kiek kitoks žiedo viduriukas. Galima, žinoma, tiesiog ryškiai nudažyti, galima įklijuot spalvotą ar blizgų popierėlį, plokščią sagą ar dar ką. Mes įklijavom rankdarbių parduotuvėj pirktus perliukus. Gražios Motinos dienos!

Ką veikti per Velykas?

Velykiniai pusryčiai prasideda margučių rungtynėmis, ar ne? Taukšt į buką galą – kieno stipresnis. Svarbu, kad priešininkas netaikytų smailiuoju galu 😉 Bet dažniausiai laimi tas, kuris muša, taip? Sako, senovės lietuviai apgaudavo tokias varžybas laimėdami su mediniu kiaušiniu. Bet juk medinis akivaizdžiai skiriasi nuo tikro, ar ne? 🙂 Su mediniais mielai pažais kūdikiai, o paaugusiam špokiukui bus įdomu daužti tikrą kiaušinį. Atsimenu, kad maniškiams, kai buvo 2-3 metų amžiaus, tik daužt ir daužt, paskui lupt, bet kas valgys – jau nežinia…. 🙂 Žinot, lietuvių liaudis turi tokį tradicinį žaidimą – margučių ridenimas. Pasidarai lovelį (turi būti aukštais kraštais, kad kiaušinis nusiridentų iki galo) ir rita kiekvienas po 2-3 kiaušinius. Jei atsimuša į varžovo kiaušinį, tą kiaušinį pasiima ir kitu ypu gali rident jau +1 kiaušinį. Taip kol vienas žaidėjas visus kiaušinius surenka arba kol pabosta ir laimi tas, kuris turi daugiausia kiaušinių. Didžiuojuos, kad mano mažėlis pernai laimėjo šį žaidimą mieste. Ne tiek, kad laimėjo (laimėti tokiame žaidime – praktiškai tik sėkmės dalykas), bet kad buvo drąsus ir, būdamas toks špokiukas, dalyvavo bei nuėjo prizo …