All posts tagged: drabužiai maitinančioms

Problema – drabužiai nėščiosioms ir žindančioms mamoms

Kai buvau nėščia, labai norėjau puoštis. Norėjau sijonų, suknelių… Nėra! Sijonų nėščiosioms apskritai neradau, tik vis tuos pačius kelis džinsinius modelius. Suknelių reikalai šiek tiek geresni, bet… Dauguma jų baigiasi aukščiau kelių: Be to, labai ieškojau spalvų: O radau tik ir labai daug Nuo – bo – du ! Įdomesni modeliai ir įdomesnių spalvų tik sportiniame, laisvalaikio stiliuje. Bet jeigu aš einu į darbą, į šventę, dalyvauju tėčio jubiliejuje, o ne vien sėdžiu parke su knyga ir lankau nėščiųjų mankštas, ką rengtis? Ta pati problema išlieka pagimdžius. Aš ir toliau noriu puoštis – džiaugtis savo motinyste. Dabar taip populiarūs neaiškaus liemens siluetai – idealu ką tik pagimdžius, kai dar juokingai atsikišęs ištuštėjęs pilvas. Bet stop, kaip prieiti prie krūties, kad pažindytum kūdikį? Kai kada gali rasti modelių, kurie atsisagsto per vidurį, tačiau tai išties vienas prasčiausių priėjimų. Viską atsegti iki bambos užima pakankamai laiko, kad vaikas įsiverktų, žindant pusė viršutinės torso dalies lieka nuoga. Gal ir nieko, jeigu esate pratusi prie atvirų pečių ir gilių iškirpčių. Antraip norisi griebtis skraistės. Tačiau kam tada tas žavus …

Liemenėlės nėščiosioms ir žindančioms mamos + dovana, tinkanti bet kuriai, dėvinčiai apatinius

Ateina kartais laikas pasilepint. Ką ten pasilepint, pasirūpint savim! Vis atidėliojau ir pagaliau!!! Turiu naują, gražią ir be galo patogią maitinimo liemenėlę! 😀 Neįsivaizduojat, kaip džiaugiuosi, nes jau tiek mėnesių pravaikščiojau su ištįsusiom ir nebelaikančiom nuo skalbimo, o labiausiai nuo to, kad žindant visos apimtys smarkiai sumažėjo, tad dabar tokia atgaiva ir palaima! Parduotuvėlę LiLu man užrodė viena draugė.

Naujos patirtys

Netikėtai pasidaviau provokacijai ir šiandien sudalyvavau Vystyklų dienų turgelyje kaip pardavėja. Niekad nieko gyvai nesu pardavinėjus, išskyrus knygas Knygų mugėj, tad man tai – visiškai nauja patirtis. Džiugi, sakyčiau! Nes iš visko, ką buvau atsinešus, namo parsinešiau tik 1 viršutines prilaikančias kelnaites 🙂 Aišku, ne kalną ir turėjau. Tiesiog kas buvo atlikę ir nenešiota. O susidomėjimas japoniškais išmislais – nemažas. Jei kas nori užsiimt prekyba, tai pasakysiu tiekėjus. Esu išbandžius ir dar geresnių gėrių, nei kad buvau atsinešus, taip kad kreipkitės 😀 O turgelis buvo toks jaukus ir mielas, ne taip gausus pardavėjų, kaip gausus pirkėjų, tarp kurių – ne tik pilvukai, visokio mažumo mažuliukai, bet ir tėčiai! Pati irgi nelikau

Mes mėgstam blynus, arba laiškas Kalėdų seneliui :)

Namuose mes dažnai kepame blynus. Jie atkeliavo iš mano šeimos, juos kepdavo abeji seneliai. Pas tėčio tėvus blynai būdavo plonyčiai, beveik peršviečiami, juos valgydavome su cukrumi. Pas mamos tėvus blynai atrodydavo tep lep ir dažydavom juos į obuolienę. Tai buvo ir tas valgis, kurį mokėdavo paruošti tėtis, be to, ekonomiškas patiekalas, tad namuose irgi dažnai valgydavome blynus. Nors labai mėgau ir tebemėgstu obuolienę, namie prašydavau cukraus 🙂 Ne pats skaniausias priedas, bet kažkodėl norėdavosi… Gal kad įdomiai šiugždėdavo, girgždėdavo dantyse, o ir šiaip – proga vis kabinti ir kabinti iš cukrinės, tam tikra lyg ir egzotika 🙂 Dabar kepu blynus savo vaikui. Tai paprastas valgis, kurį lengva pagaminti, be to, galima sunaudoti likučius. Pvz., blynams gerai sueina pieno šlakelis „ant butelio dugno”, net jeigu jau pradėjęs gyžti, taip pat ne iki galo suvalgytas jogurtas, grietinės ar grietinėlės likučiai, o vakar buvo nebaigti valgyti sausi pūstų grūdų pusryčiai – super ingredientas! Mūsų mažasis visko valgytojas blynus labai mėgsta. Jam nesvarbu nei blyno dydis, nei forma, tai gali būti netgi susukta tortilija arba pica, svarbu, kad pavadinsi …