Manęs klausė, ar sunku būti mama? (Įvertinant nuo 1 iki 10.) Kol vaikelis buvo mažas, valgė tik mamos pienuką ir nemokėjo savarankiškai judėti, buvo labai lengva. Kai prasidėjo košių virimai ir vaiko lakstymas, namų siaubimas, iš pradžių buvo labai sunku. Dar plius ir toliau bemiegės naktys. Paskui susigyvenome, susitarėme, apsipratome ir tapo vėl ganėtinai lengva. Žinoma, net ir pačiu lengviausiu periodu būna dienų, kai balansuoji ant sveiko proto ribos, o pačiu sunkiausiu periodu vaikas nusišypso, apkabina – ir visų nelaimių kaip nebūta. Taip ir balansuoji nuo 1 iki 10 ir atgal. Vienaip nebūna. Tačiau ką aš galiu čia kalbėti. Esu tik vieno vaiko mama ir išmanau tik apie to vieno vaiko auginimą. Deja, ką padariau ne taip, jau neištaisysiu nei su kitu, nei su dar kitu vaiku, nes antras vaikas jau ne tas pats, kas pirmas, o trečias – vėl visai kas kita, nes jie gimsta jau kitose aplinkybėse, o ir skirtingo būdo, tikriausiai. Kalbėjome apie motinystės pradžią su drauge, kuri ruošėsi netrukus gimdyti. Štai taip atsakiau: Teisingai darai, kad galvoji apie tai, kaip bus, …