Jau tie vaikai…
Kuo žavus mūsų trimetis: Kai būna su basutėm, sąžiningai
Kuo žavus mūsų trimetis: Kai būna su basutėm, sąžiningai
Tėtukas anądien juokėsi, kaip aš dirbu Mama 🙂 Žindau, laikau
Mes su mažiuku per pastarąjį mėnesį smarkiai paprotingėjom 😀 Apsilankėm net keturiuose naudinguose seminaruose. Ach, iš tiesų visi seminarai yra kažkuo naudingi. Net jeigu išėjęs pagalvoji, kad aš irgi galėjau tą patį papasakoti, ką sakė kalbėtojas, visgi būni išgirdęs kažkokios patirties, įžiebęs kibirkštėlę smegenims suktis ir rutulioti tą temą, dar labiau į ją gilintis. Pirmasis iš seminarų, apie kurį norėčiau papasakoti – Natūralioji kūdikių higiena. Tai reiškia, kad kūdikis auginamas visiškai be vystyklų. Mus mamos nuo pusės metų sodindavo ant puodo ir gaudydavo sisį ar kaką kada pavykdavo ar kada jos pačios norėdavo. Šiuolaikinės mamos, atsisukusios į tokias kultūras kaip „primityvias” Afrikos ar eskimų, pastebėjo, kad vaikai, net naujagimiai, iš tiesų parodo patys, kada nori šlapintis ar tuštintis. O mes, ypač atėjus pampersų pramonei, esam linkę ignoruoti tuos jų ženklus. Taip užmaunam vienokias ar kitokias sauskelnes ir pripratinam vaiką į jas daryti. Realiai jokie gyvuliukai nedaro po savim, taip ir vaikiukai prieš artėjant reikalui stengiasi pasitraukti į kitą vietą arba prisidarę tuoj pat ima protestuoti, kad juos patrauktume. Natūralios higienos esmė yra pastebėti tuos vaiko …
Kol turiu mažai galimybių ramiai pasėdėti prie kompiuterio, tinklaraščio „kūrybinę pauzę” mielai sutiko užpildyti „kolegė” mama Kristina iš Kauno, auginanti maždaug pusės metų sūnelį. Štai jos pasakojimas apie medžiagines sauskelnes: Dar kai laukiausi, sugalvojau, kad savo vaikui norėsiu naudoti daugkartines sauskelnes. Apie jas viena ausimi buvau girdėjusi iš draugės, kuri savo pirmam vaikui nupirko vienas bambukines sauskelnes (bet man skundėsi, kad be reikalo pirko ir dar tokius pinigus mokėjo, nes kai vaikas pasišlapina, jos peršlampa ir tuo pačiu sušlapina vaiko drabužius („Tai kas čia per sauskelnės?!” – sakė ji)), ir iš kolegės, dirbančios Vilniuje, kuri laukdamasi pirmagimio mezgė vilnones kelnytes ir, sakė, naudos jas kartu su daugkartinėm sauskelnėm. Nelabai supratau, kam tos vilnonės kelnytės, bet tuo metu labai ir nesigilinau. Man tiesiog patiko idėja auginti vaiką be „pampersų“ . Kažkas sakė, kad taip sveikiau ir pigiau, o man tai buvo kaip iššūkis ir noras išsiskirti – ot darysiu kitaip nei visi (dauguma). Taigi apsiskelbiau visiems, kad gimus vaikui nenaudosiu vienkartinių sauskelnių. Tada aplinkinių reakcija buvo įvairi: vieni pečiais gūžčiojo, kiti mandagiai tylėjo, o treti tiesiai …
Kai anąkart nieko neišėjo su pratinimusi prie puodo, galvojau, kad gal vaikui nepatinka puodas, nepatogus. Išnaršiau internetines parduotuves ir radau visokių su kopėtėlėm, su kiškio ausim, ergonomiškų ir kokių tik nori, bet galiausiai nusprendžiau, kad visko nesusipirksi, bus geras puodas tas, kurį turim, tik reikia daugiau kantrybės. Dar mintyje buvo kokie nors tos temos „edukaciniai“ filmukai ir knygelės, tačiau mūsų pypliaus amžiui tinkamo filmuko neradau, o knygelės neprisiruošiau parsisiųsti. Taip besvarstant , ką čia toliau daryti, Lietuvą užplūdo didžiuliai karščiai ir nori nenori atėjo metas antram bandymui gyventi be pampersų. Tiesiog širdis neleido laikyti vaiko juose per tokius karščius. Šį kartą nusprendžiau elgtis kaip mamos, su kuriomis per tą laiką teko bendrauti, – nebenaudoti vienakartinių sauskelnių iš viso: nei miegui, nei išvykoms – niekam, kad nebūtų jokių pagundų tėvams ir jokių nesusipratimų vaikui, kodėl kartais galima pridaryti į kelnes, o kartais ne. Ir nuolat sodinti vaiką ant puodo. Iš pradžių nerimą kėlė nakties metas – neturiu tiek paklodžių, kad galima būtų kasdien keisti ir turėti sausų, bet to ir neprireikė. Svarbu neleisti per ilgai vaikui …