Kai covid-19 pasibels į šeimą
Ką apgalvoti, kad ištikus ligai būtumėte pasiruošę: kaip sirgti namuose; ką daryti, jeigu tėvai išgabenami į ligoninę, o vaikai lieka namuose. Mokslinės rekomendacijos.
Ką apgalvoti, kad ištikus ligai būtumėte pasiruošę: kaip sirgti namuose; ką daryti, jeigu tėvai išgabenami į ligoninę, o vaikai lieka namuose. Mokslinės rekomendacijos.
Gyvenimas su kūdikiu nelengvas. Mažas vaikas reikalauja ištisinio dėmesio: aprengti, nurengti, valgydinti, migdyti, nešioti, prausti, žaidinti ir taip visą parą, rodos, net į tualetą nėra kada nubėgti. Iš ryto užsiplikai arbatos, vakare išgeri. Turbūt jaučiatės smarkiai besiaukojanti, atsisakanti savęs, absoliučiai neturinti laiko sau. Vyras jau turbūt šiaip taip išmoko užsegti sauskelnes, gal apsiima ir maudynėmis, bet vis tiek visą dieną esate tarsi įkalinta namuose. Vienkartinės sauskelnės ir drėgnos servetėlės lengvina išėjimą į pasaulį: nebūtinas tualetas su kriaukle, užtenka šiukšlių dėžės. Bet vis tiek sunku su kūdikiu – jis gi bet kurią akimirką gali užsinorėt valgyti ir su čiulptuku nebūtinai pavyks užkišti. Viešumoje atsisagstyti vieną seksualiausių kūno vietų atrodo kiek nepadoru ar drovu. Net jei ir žinote, kad iš tiesų greičiausiai niekas nepastebės, vos pagalvojus apie šį reikalą kūną turbūt jau varsto įsivaizduojami nemalonūs žvilgsniai. Galbūt auginate įnoringą žmogų, kuris neramus prie krūties, tai valgo, tai nevalgo, rėkia nesuprasi ko, gydytoja vis padejuoja dėl mažo svorio… O ką darysi, kai nežinai, kiek ir kokio pavidalo iš tų krūtų išbėga? Gal per liesas, gal per mažai, gal …
Balandžio 2-3 dienomis Vilniuje vyks dviejų dienų konferencija „Atsakinga tėvystė 2016“, kur edukologai, psichologai ir gydytojai dalysis informacija vaikų auginimo temomis. Pirmoji konferencijos diena daugiau skirta mažesnių vaikų tėvams. Čia išgirsime, kokiais amžiaus tarpsniais vaikai yra kam imliausi. Ką tuo metu turėtume į juos „įdėti“, kad užaugintume darnų, protingą ir sėkmės lydimą žmogų, pasakos edukologė Sigita Burvytė. Edukologė ir psichologė Jūratė Bortkevičienė patars, kaip veiksmingiausia elgtis, kai mažylį apima pyktis, o psichologė Milda Karklytė pamokys, kaip drausminti vaiką be bausmių ir kodėl būtent taip. Psichologė Ieva Šuipė palies dar vieną aštrią temą šeimose – antro vaikučio atsiradimą. Ji patars, kaip tam paruošti vyresnėlį ir kaip nuo pat pradžių kurti darnius brolių/seserų santykius. Bene įdomiausia tema – nevalgus vaikas. Vaikų gastroenterologas Vaidotas Urbonas kalbės, kokia turėtų būti vaiko mityba ir kaip suformuoti teisingus mitybos įpročius. Taip pat išgirsime vaikų gydytoją Jurgitą Biliuvienę, kuri padės susiruošti namų vaistinėlę bei pamokys, ką daryti, kai vaikas suserga ūmia infekcine liga, užspringsta, nusidegina ar apsinuodija. Paskutinėje dienos dalyje psichologas, neformaliojo ugdymo specialistas Tomas Rakovas paaiškins, ko iš tiesų turėtume tikėtis, …
Ar žinojote, kad viešėdami ES šalyse galite gauti būtinąją medicinos pagalbą nemokamai? Šį pavasarį profesiniais reikalais lankysiuosi net keliose šalyse, tad neskaitant kelionės draudimo dar pasidariau ir Europos sveikatos draudimo kortelę. Ji išduodama visiems, apsidraudusiems SoDroje, ir garantuoja, kad ištikus nelaimei gausiu tokias pačias medicinos paslaugas kaip ir toje šalyje gyvenantys piliečiai tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip gautų jie. Kaip gauti tą kortelę? Labai paprasta. Nueini į savo miesto teritorinę ligonių kasą (TLK), užpildai prašymą ir gauni. Aš prašymą atsispausdinau ir užsipildžiau namuose, tad kasose užtrukau kokias 7 minutes (kol atėjo mano eilė) ir jau turėjau kortelę. Beje, Vilniaus TLK yra pačiame miesto centre, centriniam paštui už nugaros. Tiesa, taip iš karto kortelė išduodama Vilniuje, Alytuje, Druskininkuose, Ukmergėje, Trakuose, Kaune, Marijampolėje, Panevėžyje, Utenoje ir Visagine. Kituose miestuose pateikus prašymą reikės palaukti iki 14 kalendorinių dienų. Kiek kainuoja Europos sveikatos draudimo kortelė? Nieko! Kas gali gauti Europos sveikatos draudimo kortelę? Visi asmenys, apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu. T. y. visi, kurie čia, Lietuvoje, gali nemokamai naudotis valstybinių poliklinikų paslaugomis, turėdami šią kortelę gali jomis naudotis ir kitose Europos …
Aplink mus ir ant mūsų gyvena milijonai mikrobų. Dauguma jų nekenksmingi, tačiau galima „pasigauti“ ir tokių, kurie sukelia įvairių ligų nuo paprasto peršalimo iki rimtų infekcijų. Dažniausiai užsikrečiame pačiupinėję kokį nešvarų paviršių, o paskui palietę veidą: burną, akis, nosį. Lygiai taip pat galime užkrėsti kitus žmones. Rekomenduojama rankas nusiplauti šiais atvejais: kai ant rankų matosi nešvarumai, pasinaudojus tualetu, pakeitus sauskelnes ar padėjus pasinaudoti tualetu kam nors kitam, po nosies pūtimo, kosulio ar čiaudulio, prieš tvarkant žaizdą, prieš valgant, geriant, paduodant maistą, rūkant ir po to, lietus žalią mėsą ar žuvį, tvarkius, nešus šiukšles, lankant sergančius žmones ar jais rūpinantis, lietus gyvūną, tvarkius jo išmatas. Jei buvote su pirštinėmis, nereiškia, kad nereikia plauti rankų. Rankų plovimas laikomas antra geriausia ligų prevencijos priemone po vakcinacijos. Visuomenės sveikatos biurai nuolat rengia projektus, konkursus, skatinančius ne tik plauti rankas, bet plauti jas taisyklingai. Žinoma, didžiausias dėmesys skiriamas vaikams ir jų įpročiams formuoti, tačiau • Vyrai 1,5 karto dažniau negu moterys pradeda gaminti maistą nenusiplovę rankų. • Su vienu delno paspaudimu galima pernešti mikrobų 14 asmenų ir 5 paviršiams. • …