All posts tagged: valstybinės mokyklos Vilniuje

Karantino veidai

Published by DirbuMama

Praėjo mėnuo, tiek užtenka naujiems įpročiams susiformuoti, taigi jau įpratome niekur neiti, nieko nepirkti, naujienas sekame be didesnio nerimo ir jaučiamės jau labiau atsipalaidavę, net šiek tiek nuobodu. Turbūt dėl to atsipalaidavimo ir nuobodulio vos atidarius kelias parduotuves, žmonės tuoj pat sugužėjo būriais, nusidriekė eilės, į maisto parduotuvę irgi kartais einama šeimomis, tarsi pramogauti. Atsigauna daiktų dalijimosi ir prekių iš antrų rankų internetinės platformos. Galvoju, ne tiek iš poreikio daiktui, kaip funkcijai, kiek iš poreikio kokiai naujovei bei paties pirkimo malonumui. Vis tik kažką įsigyti, t. y. gauti mainais į pinigus, yra viena iš laisvės formų, kurių daugelis dabar yra suvaržyta. Man buvo juokinga pati karantino pradžia. Feisbukas užverstas įvairiausiais nemokamais ištekliais: muziejai, koncertai, paskaitos, sporto treniruotės, garsinės knygos ir t. t. – staiga visi sugalvojo tapti itin išsilavinusiais, sportiškais, o mamos pasišovė būti visų dalykų mokytojomis, edukacijų ir pramogų vedėjomis. Nenuostabu, kad po pirmosios darbo savaitės pasirodė virtinė pervargusių tėvų skundų. Nemažai jų skundėsi mokyklos sistema ar labiau jos nebuvimu. Norėjosi kaip į mokyklą – vienų durų, iki kur palydi vaiką, o paskui jau …

Kiek kainuoja pirmieji metai mokykloje

Published by DirbuMama

Kadangi ėjome į privatų darželį, laukiau pirmos klasės, nes man atrodė, kad valstybinė mokykla nieko nekainuos ir pasijusime galį šį tą daugiau sau leisti. Žinoma, žinojau, kad pradžioj reiks nemažų investicijų: uniforma, visos mokyklinės prekės, pratybų sąsiuviniai, tikriausiai klasės remontas. Tam net buvau šiek tiek atsidėjus lėšų. Bet nepagalvojau, kad taip pat sėkmingai reiks vis mokėti „mėnesinį mokestį“: už maitinimą ir prailgintą grupę. Nesakau, kad nežinojau, jog šie dalykai mokami. Tiesiog buvau smarkiai apgauta savo smegenų, kurios turėjo gilų įsitikinimą, kad valstybinis mokslas – nemokamas 🙂 Taigi man dabar net pačiai įdomu, kiek mes išleidome pirmai klasei. Mokyklinė apranga (uniforma, sportinė apranga, avalynė) Mūsų mokyklos interneto svetainėje yra smulkiai aprašyta uniforma, jos fizinis pavyzdys kurį laiką kabo pirmo aukšto fojė, rekomenduojama, kur tokią įsigyti, be to, atėję ne su uniforma mokiniai sodinami ant suolelio ir… (nežinau, ką ten paskui su jais daro, kai jie pasėdi iki pamokų pradžios). Taigi iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad reikalaujama griežtos uniformos, tad norėdama būti pavyzdinga mama ėjau į nurodytą 8 TO GO parduotuvę ir apsipirkom: kelnės 26 eurai, megztinis …

Mūsų mokykla

Published by DirbuMama

Daugelis laukia teksto apie mokyklą: kokią mes vis dėlto pasirinkom? Svarstėme Valdorfą ir ŠiMC, dar man prie širdies buvo pastarajai giminingas „Diemedis“ bei visiška naujovė ir sensacija „Demokratinė mokykla“. Tačiau į pirmąsias dvi nepatekome, o antrosios dvi fiziškai per toli. Taip, gal buka priežastis, bet aš tiesiog nenusiteikusi 4 ar net visus 12 metų „dirbti vairuotoja“, neatiduodant teisės vaikui judėti pačiam ir savarankiškai, palikti jį praktiškai be galimybės nuvykti į būrelius už mokyklos ribų, be to, spūstys mane pjauna be peilio, o ilgą kelionę mieste laikau tiesiog laiko gaišimu. Trečiąjį prašymą buvome padavę į tą mokyklą, kuri mums arčiausiai ir priklauso pagal gyvenamąją vietą – Jono Basanavičiaus progimnaziją. Į ją ir patekome, nors iš pradžių dievagojausi, kad jau į šitą mokyklą tai tikrai vaiko neleisiu… 🙂 Dabar esu labai patenkinta, kad taip susiklostė. Kiek apie ją sužinojau per atvirų durų dienas, ji nelabai kuo nusileidžia visų išgirtai Filaretų pradinei: taip pat rengia pradinukų gamtamokslines konferencijas, pavasarį išvažiuoja į kažkieno sodą užsiimti daržininkyste, nuo 3 klasės į dailės ir muzikos pamokas integruoja prancūzų kalbą, nekalbant apie …

Pažintis su mokyklomis. Valstybinės įstaigos

Published by DirbuMama

Prisipažinsiu, kad esu kiek skeptiškai nusiteikusi valstybinių mokyklų atžvilgiu. Jos kaip didžiuliai miegantys dinozaurai: lyg ir nori pokyčių, savo protingomis burnomis gali papostringauti apie šiuolaikinį švietimą ir šiuolaikinius vaikus, bet yra tiek dramblotos, kad sunkiai bepasijudina jų link. Patyrę tėveliai sako: svarbiausia ne mokykla, svarbiausia – mokytojas. Man vis dar sunku tai suvokti: viena įstaiga, vienas kolektyvas, o darbo metodai gali būti ir absoliučiai skirtingi. Žinoma, kad mokytojai, kaip ir visi kiti žmonės, yra skirtingi: vieno tokios stipriosios pusės, kito tokios, tačiau tikėčiausi iš įstaigos vieno „standarto“, nes juk yra įstaigos politika, yra kolektyvo susirinkimai, yra (ar turėtų būti) bendri mokymai, kad visi būtų girdėję ir supratę tą patį. Kol kas konkrečių mokytojų nepavyko pasiekti, tačiau susipažinau su keliomis įstaigomis. (Nors kai kurių pažinčių pažintimis ir nepavadinsi…) Supratau, kad prestižinėmis, geromis mokyklomis yra laikomos tos, kuriose vaikai spaudžiami prie mokslo ir tol gręžiami, kol išmoksta ramiai sėdėti, tylėti, gauti dešimtukus ir laimėti olimpiadose. Kitaip sakant, nusižeminti, paklusti ir vežti, kiek nepaveža – ar tai neprimena daugumos samdomų darbuotojų kasdienos? Net jei linkite savo vaikui būtent …