Netikėtai pasidaviau provokacijai ir šiandien sudalyvavau Vystyklų dienų turgelyje kaip pardavėja. Niekad nieko gyvai nesu pardavinėjus, išskyrus knygas Knygų mugėj, tad man tai – visiškai nauja patirtis. Džiugi, sakyčiau! Nes iš visko, ką buvau atsinešus, namo parsinešiau tik 1 viršutines prilaikančias kelnaites 🙂 Aišku, ne kalną ir turėjau. Tiesiog kas buvo atlikę ir nenešiota. O susidomėjimas japoniškais išmislais – nemažas. Jei kas nori užsiimt prekyba, tai pasakysiu tiekėjus. Esu išbandžius ir dar geresnių gėrių, nei kad buvau atsinešus, taip kad kreipkitės 😀

O turgelis buvo toks jaukus ir mielas, ne taip gausus pardavėjų, kaip gausus pirkėjų, tarp kurių – ne tik pilvukai, visokio mažumo mažuliukai, bet ir tėčiai! Pati irgi nelikau abejinga kitoms prekeivėms. Dabar galvoju, kad kaip tik iš kiekvienos šį tą įsigijau – geras 😀 Nerealaus purumo rankų darbo vilnonės kelnaitės, plonyčiai bambukiniai įklotukai į sauskelnes ir į liemenėlę – štai ką parsinešiau vietoj savo atprastukių ir neperšlampamų kelnaičių. Visi pirkiniai seniai išsvajoti, bet iš tos kategorijos, kur „ai, gal kitą kartą…” Tas kartas atėjo! 🙂

Na, Vystyklų dienose dar liko keli mane masinantys renginiai: tai susitikimas su V. Povilioniene (penktadienį) ir didžioji fiesta Moniuškos skvere (šeštadienį). O praeitą šeštadienį ar buvot pasportuot? Aš buvau vienoj paskaitoj, knygos pristatyme ir keliose mankštose ir nekantrauju pasidalinti įspūdžiais bei naujomis žiniomis, bet prieš tai labai noriu pasidžiaugti savo garderobo naujiena, be to, šį tą ir jums padovanoti! Laukite kito įrašo 🙂