Iškart po to, kai prieš kelis mėnesius rašiau, jog mūsų Varliukas labai mažas, jis staiga ėmė ir užaugo. Iš pradžių užaugo mūsų su tėčiu akyse, o paskui pradėjo pats valgyti, baisiai daug šnekėti, pastarosiomis dienomis nustebino pats susiradęs ir apsimovęs kelnes. „Mūsų brolis – jau didelis vyras!”, konstatavo vyresnėlis. Kojines ir įsispiriamus batus seniai pats moka ir retai kada sumaišo, ant kurios kojos. Gal tik toks sutapimas 🙂

Babycentre sako, kad nuo antrojo gimtadienio smarkiai vystosi smegenys. Vaikas jau gali mintyse kurti vaizdus, rūšiuoti. Gerėja atmintis, jis ima skirti pagrindines spalvas, o kai kurie – net skaičiuoti iki 10. Mūsiškiui šiuo metu pagrindiniai daiktų apibūdinimai yra „didelis” ir „mėlynas”, nors gali būti pavartoti visai ne į temą. Skaičiuoja laiptus, kai lipa, kartais suskaičiuoja iki kokių 6 neklysdamas, bet realiai toks skaičiavimas yra tik eilėraštis. Prasmingai vaikas skaičiuoja, kai geba pasakyti, kiek yra daiktų. Mūsiškis pamatęs daugiau nei vieną, sako „daug“ 🙂

Vaiko matematinius gebėjimus galima paskatinti žaidžiant memo ir rūšiavimo žaidimus. Nereikia nieko ypatingo, galima pradėti nuo kojinių dėžės, siūlo babycentre: tegu vaikas suranda poras. Jam labai patiks padėti mamai ar tėčiui!

Dvejų metų sulaukęs vaikas paprastai moka bent 50 atskirų žodžių ir konstruoja paprastus dviejų žodžių sakinius, bet vengia įvardžių, todėl, pvz.,  vietoj „aš“ sako savo vardą. Tikėkitės suprasti apie pusę jo šnekos. Vaikas kalbės visiškai suprantamai tik maždaug ketverių, tačiau pats jis jau daug supranta ir geba išpildyti dviejų pakopų liepimus, pvz., „pasiimk batukus ir nunešk tėčiui, kad tau apautų“.

Mūsų Varliuko žodžius jau senokai skaičiavau, bet jis beveik visada kalba dviejų žodžių sakiniais ir susako jų daug, šimtąkart pakartodamas, o po kiekvieno pakartojimo turi patvirtinti, kad tikrai išgirdai, kitaip ima baisiai pykti 🙂

Kalba smarkiai prasiveržė pradėjus lankyti darželį. Vaikas išmoko naujų žodžių, pradėjo dėlioti kaitomų žodžių galūnes. Apie tai kalba ir babycentre, taigi dvimetis geba vis geriau išreikšti savo norus, poreikius ir mintis, jau galima su juo užmegzti 2-3 sakinių dialogą. Kuo toliau, tuo daugiau vaikas suvoks save kaip atskirą asmenį ir vis daugiau apie tai šnekės: ką veikia, ką mėgsta, kas jam nepatinka. Vaikai paprastai aršiai gina savo nuomonę. Babycentre rekomenduoja į tai atsižvelgti ir susitarti dėl kompromisinio varianto, jeigu vaiko pasiūlytasis netinka.

Pas mus aršiausia nuomonė pastaruoju metu būna dėl drabužių. Pasičiupęs brolio, tvirtina, kad čia jo, arba būtinai turi apsivilkti megztuką, nors su juo tiesiog verda savo sultyse, arba ausis tik tas kelnes, arba marškinėliai turi būti su drambliu… Velku vienspalvius ir sakau, kad čia yra dramblys, tik jis išėjo į parką…

Per antruosius gyvenimo metus vaikas intensyviai mokėsi stambiosios motorikos gebėjimų. Dabar vaikščiojimas – jau praeitis. Metas bėgioti ir šokinėti. Tegu tuo ir užsiima, nes jeigu drausite, visą dieną kovosite su nenuorama, įspėja babycentre. Nors jaunėlis nėra tiek judrus, kiek vyresnėlis, bet oi, kaip aš šitam pritariu. Reikia suteikti kuo daugiau progų pajudėti, bent kartą per dieną palakstyti gryname ore. Judėjimas stiprina, be to, gerina koordinaciją. Džiaugiuosi, kad darželyje jie eina į lauką bet kokiu oru, o kol nebuvo tamsu, ir du kartus.

Trečiaisiais gyvenimo metais vaikai turi ypač daug energijos. Tiesa, galima ją šiek tiek nukreipti. Pvz., tvarkantis žaislus tegu bėgte atbėga iki žaislų dėžės, o lauke tegu šokinėja „Klases“, tai kas, kad ne visai pagal taisykles, siūlo babycentre.

Mažylis jau mokosi žengti kaip suaugęs – nuo kulniuko ant pirštų. Jam geriau sekasi judėjimo žaidimai – šokti, mesti kamuolį. Gerėja įgūdžiai pasirūpinti savimi – pats valosi dantis (bet negalima palikti šio darbo savarankiškai), nusiplauna ir nusišluosto rankas.

Mūsiškis išties labai mėgsta kamuolius, dantis ir rankas pats plauna jau seniai, tik dabar jam ima tai įgristi ir jis vis sako „nusiploviau“, nors niekur nėjo ir nieko neplovė. Užtat kitais kartais specialiai terliojasi kreida ir kas kelias minutes bėginėja plaut rankyčių. Arba kokio žaislo…

Dvimetis ima keistis fiziškai. Dabar galva augs jau lėčiau, o galūnės ir liemuo ilgės, tad apvalutis kūdikėlis vis labiau įgis suaugusio žmogaus figūrą. Kai jis išsitiesia vaikiškoj lovytėj, vis nustembu, koks jau ilgas… Babycentre sako, kad kai kurie tokio amžiaus vaikai jau nebemiega pietų, nors dauguma dar mėgsta nusnūsti. Manoma, kad einančiam trečiuosius metus mažyliui reikia 9-13 valandų miego, tačiau privalomos normos nėra, tad geriausia žiūrėti kiekvieno vaiko individualių poreikių.

Čia vėl užsimenama apie puoduką. Paskutiniame įraše minėjau, kad bandysiu dviejų savaičių metodą. Ir išbandžiau. Ir pavyko! 🙂 Jis veikia taip: tiesiog atsisakai sauskelnių ir po dviejų savaičių vaikas jau pats pasiprašo reikiamu metu. Pirmas tris dienas varė į kelnes kaip užsuktas. Paskui pradėjo sakyti vos padaręs. O į antros savaitės galą jau pasiprašydavo laiku. Aišku, dar dabar visko pasitaiko, bet iš esmės labai gelbsti tiesiog sodinimas po miego, prieš einant į lauką, grįžus iš lauko, ilgai nebuvus tualete. Iš pradžių padarydavo kas kartą, paskui jau ne visada, dabar, jei nenori, tai ir nepasodinsi. Na, iš darželio vis parsinešam komplektą ar du. Dar reikia priprasti pasisakyti auklėtojoms. Bet tikrai liūdna dėl to, kad pastaruoju metu atsinaujino sisiojimas į lovą…

Dar babycentre mokina, kad nors mažyliai (toddler) – ypač judrus amžius, tačiau tokio amžiaus vaikams jau reiktų pradėti mokytis ramiai žiūrėti ir klausytis. Pirmiausia labai svarbu, kad vaikas susidraugautų su knygomis, nes jos – išsilavinimo pagrindas. Draugystę reiktų pradėti nuo paprastų knygų ryškiais, atpažįstamais paveikslėliais su žmonėmis, gyvūnais ir kitais objektais, kuriuos vaikas galėtų baksnoti pirštu ir įvardyti. Jei knygelė bus medžiaginė ar storais kartoniniais lapais, mažylis galės pavartyti ją ir vienas.

Kiekvienam vaikui taip pat reikalingos ir pasakos. Geriausia iliustruotos. Tėveliams teks išmokti perfrazuoti sudėtingus žodžius, perkurti nuobodžias vietas ir įterpti paaiškinimus, kur reikia. Parodykite kiekvieną paveikslėlį ir kartu atkurkite istoriją pagal juos. Paveikslėlių skaitymas – teksto skaitymo pradžia. Pabrėžkite įdomiau skambančius žodžius, surimuokite su jais kokį dvieilį ar sukurkite juokelį. Net jei vaikas supras ne kiekvieną žodį, vis tiek kvatosis.

Kai vaikas priauga klausimų amžių, jam reikia tokių knygų, kurios duoda atsakymus. Taigi čia pravers vaikiški žinynai, smagiai iliustruotos enciklopedijos. Vaikas taip pat turėtų matyti ir jus skaitant, tad namuose reikia ne tik vaikiškų knygelių.

Mašinoje patogu klausytis pasakų įrašų. Šaunu jei įskaitytos bus tos pačios pasakos, kurias skaitote namuose iš knygos.

Vaiko gyvenime svarbu ir muzika. Klausykitės su vaiku bet ko, kas jums patinka, bet nepamirškite ir vaikiškų dainelių ar lopšinių. Ritmo pojūtis atrodo įgimtas, tačiau muzikalumo galima ir išmokti. Skatinkite vaiką šokti, žygiuoti ar ploti, atkreipkite jo dėmesį, kad garsai aukštėja ir žemėja, pavaizduokite tai savo kūnu.

Kai mažylis ima atpažįstamai atkartoti daineles, jis pasirengęs groti instrumentais. Pirmieji instrumentai gali būti ir puodų dangčiai ar tambūrinas, bet reikia ir tokių, kuriais galima išgauti melodiją. Vaikiškas ksilofonas ar elektriniai vargonai – puikūs instrumentai mažam vaikui.

Nors dažnai vaikai tarsi prilimpa prie TV ekranų, bet juos dažniausiai užhipnotizuoja garsai, spalvos ir judesys. Toks pasyvus žiūrėjimas nėra gerai. Verčiau parinkti mažyliams tinkamų programų, kur jie išmoks naujų dalykų, žodžių ar dainelių, ir žiūrėti jas kartu. Tada, kaip ir skaitant knygą, galima įsiterpti, pakomentuoti, paaiškinti, aptarti, ir vaikas neliks programos nuošaly.

Jei pasitaikytų mažyliams skirtas teatro spektaklis, babycentre skatina nepraleisti progos. Vaikui tikrai patiks lėlių ar paprasčiausias komikų vaidinimas, ypač jei eis kartu su savo draugais ar broliais.

Knygelių mes skaitom daug. Jau išaugom iš vien paveikslėlinių, dabar reikia ir siužeto. Bet skaitau aš jį retai. Dažniau žiūrim paveikslėlius ir pasakojam, ką matom. Tačiau prieš miegą mielai klauso pasakos kartu su broliu.

Spalvotojo ekrano nemėgsta, neišlaiko dėmesio. Geriau pabimbinės aplink, papieš. Tą atsinešė iš darželio, nors ir brolis pastaruoju metu dažniau pasėdi prie rašomojo stalo.

Garsinės pasakos ir dainelės labai gerai ilgoje kelionėje. Bet pasiimam ir popierinių iš labiausiai mėgstamų repertuaro. Tai klauso, tai varto, tai piešia – vienos kurios veiklos neužtektų.

Sostinės dienose matytas spektaklis patiko. O dabar apsileidau, vis nepasižiūriu repertuaro, o reiktų vaikams pasiteatrinti…

Ką smagaus pažaisti su mažyliu? Babycentre siūlo lipdyti: vaikas pasiners į atradimų pasaulį, tad jums lieka tik stebėti ir būti šalia. Bet jeigu reikia, parodykite, kaip suristi kamuoliuką, padaryti ilgą gyvatę ar suploti blyną. Kartu galite nuspręsti, ką nulipdysite: gal picą, o gal vaikutį? Įtraukite vaiką į gamybos procesą: ar mūsų picai reiktų dar vieno gabalėlio kumpio? Plastiliną galima pasigaminti ir patiems. Lipdymas stiprina smulkiąją motoriką, vaizduotę, spalvų ir formų skyrimą.

Šešėliai. Saulėtą dieną parodykite vaikui jo šešėlį. Pamėginkite ant jo užlipti. Gaudykite savo šešėlį ar vaizduokite, kad šešėlis gaudo jus, bandykite užlipti vienas ant kito šešėlio. Tai fizinis iškrovimas, orientacijos erdvėje ugdymas, gamtos pažinimas.

„Negyvenama sala“ lavina pusiausvyrą, vaizduotę, orientavimąsi erdvėje. Ant grindų išdėliokite pagalvėles ir nušokuokite nuo vienos pagalvės ant kitos per visą kambarį. Keliaudami aptarkite pro šalį plaukiančius laivus, banginius, undines. Ir… o siaube! Saugokitės ryklių!

Karoliai. Tai darbelis, kurį vaikas gali atlikti pats nuo pradžių iki galo ir didžiuotis rezultatu. Ugdo dėmesingumą, smulkiąją motoriką, rūšiavimo ir vėrimo įgūdžius. Reikia suaugusiojo karolių ilgio virvelės, makaronų su skylute arba sukarpytų šiaudelių. Makaronus galima ir nudažyti (suberkite į indelius su dažais, o paskui išdžiovinkite ant virtuvinio rankšluosčio). Verti bus lengviau, jei galą apklijuosite lipnia juosta.