All posts tagged: 6 mėn. vaikas

Šešių mėnesių visureigis

Tik pusmetis praėjo, o jau turim visureigį eksplorerį. Dar tik ką, norėdamas pajudėti iš vietos, įsisiūbuodavo ant keturių ir dėdavo į priekį ant nosies. Dabar jau nujuda ten, kur nori, be jokių traumų. Būtų ne kartą aukštielninkas susitrenkęs galvą, bet bravo, kad nuo antro mėnesio nuolat praktikuoja atsispyrimą alkūnėmis gulint ant nugaros – galva taip ir nenusileidžia ant pagrindo. Dienos su tokiu visureigiu smagios – turi daug veiklos savarankiškai. Tačiau naktys liūdnai juokingos. Teoriškai žinojau, bet tik šįkart patyriau, kaip sunkiai miega kūdikiai, išmokę naują įgūdį. Juk raumenys turi atmintį ir veikia kone automatiškai. Taigi vos pasijutęs ant nugaros, jis tuoj pat verčiasi ant šono, nuo šono – ant keturių, tada ropoja arba sėdasi. Beropojant ar atsisėdus sunkiai bepamiegosi… Tai sukaupę jėgas migdom pakaitom su tėčiu, o jis nusnaudžia pas vieną arba pas kitą, o paskui – oplia – ir vėl sėdi. Juokiamės abu ir iš naujo į miego paieškas…

Dar kartą apie nešiokles

Praėjo daug laiko nuo tada, kai rinkausi nešiokles. Praėjo netgi tiek laiko, kad nešioklių amžių mes jau beveik išaugome. Nors aš vis dar panešu mažylį, panešu netgi dičkį, bet vyresnėlis nestokoja energijos bėgioti, o jaunėlis yra tokio amžiaus, kai norisi daugiau laisvės ir patyrimo savom rankom bei kojom. Išaugtos nešioklės – puikus laikas įvertinti patirtį ir pasidalinti žiniomis. Kokiose nešioklėse nešiojau pirmagimį, jau rašiau, ten pat minėjau ir savo mąstymus dėl jaunėlio nešiojimo. Man buvo kritusios į akį MiniMonkey nešioklės – sukonstruoti slingai. Prisipažinsiu, papirko pirmiausia jų

Dalinuosi, kuo paprotingėjom I d.: natūrali higiena; primaitinimas

Mes su mažiuku per pastarąjį mėnesį smarkiai paprotingėjom 😀 Apsilankėm net keturiuose naudinguose seminaruose. Ach, iš tiesų visi seminarai yra kažkuo naudingi. Net jeigu išėjęs pagalvoji, kad aš irgi galėjau tą patį papasakoti, ką sakė kalbėtojas, visgi būni išgirdęs kažkokios patirties, įžiebęs kibirkštėlę smegenims suktis ir rutulioti tą temą, dar labiau į ją gilintis. Pirmasis iš seminarų, apie kurį norėčiau papasakoti – Natūralioji kūdikių higiena. Tai reiškia, kad kūdikis auginamas visiškai be vystyklų. Mus mamos nuo pusės metų sodindavo ant puodo ir gaudydavo sisį ar kaką kada pavykdavo ar kada jos pačios norėdavo. Šiuolaikinės mamos, atsisukusios į tokias kultūras kaip „primityvias” Afrikos ar eskimų, pastebėjo, kad vaikai, net naujagimiai, iš tiesų parodo patys, kada nori šlapintis ar tuštintis. O mes, ypač atėjus pampersų pramonei, esam linkę ignoruoti tuos jų ženklus. Taip užmaunam vienokias ar kitokias sauskelnes ir pripratinam vaiką į jas daryti. Realiai jokie gyvuliukai nedaro po savim, taip ir vaikiukai prieš artėjant reikalui stengiasi pasitraukti į kitą vietą arba prisidarę tuoj pat ima protestuoti, kad juos patrauktume. Natūralios higienos esmė yra pastebėti tuos vaiko …

Vaikui 4-6 mėn. (apie vaiką ir mamą)

Apie vaiką Laikas taip šuoliuoja, kad mums jau 6,5 mėn., o dar neskaitėm apie penktą kūdikėlio gyvenimo mėnesį! Tai štai, babycentre.co.uk pasakoja, kad sulaukęs 4 mėn. kūdikis įsigyvena į savo kaip žvaigždės vaidmenį ir kaip visos didelės žvaigždės reikalauja didelio dėmesio. Šį poreikį vaikas dažnai išreiškia numesdamas kokį daiktą, ką nors barškindamas arba pravirkdamas, kai tik mama nusisuka. Tai ne ožiukai, o tiesiog atrastas priežasties pasekmės dėsnis – kai vaikas pravirksta, tuoj pat šokate prie jo, sako babycentre.co.uk 🙂 Vaikui taip pat įdomu, ką reiškia numesti daiktą: kaip mama reaguoja ar kaip tas daiktas nusileidžia. Šis žaidimas laikui bėgant mažiukui patiks vis labiau ir labiau. Mūsiškis nuo kokių 5 mėn. labai gerai įvaldęs „mane visi paliko“ ir „nieks į mane nežiūri“ verkimo režimą. Man jis toks brandžiai mąstantis atrodo, kad reaguoja į tokius dalykus 🙂 Babycentre.co.uk sako, kad 5 mėn. kūdikis jau moka išreikšti ne tik pyktį ar nepasitenkinimą. Jis taip pat ima reikšti meilę, prisirišimą. Tokio amžiaus vaikutis moka iškelti rankeles, kai nori būti paimtas, taip pat geba apkabinti, pabučiuoti. Mūsiškis labai žaviai apsikabina …

Daugkartinių vystyklų patirtis: mama Kristina

Kol turiu mažai galimybių ramiai pasėdėti prie kompiuterio, tinklaraščio „kūrybinę pauzę” mielai sutiko užpildyti „kolegė” mama Kristina iš Kauno, auginanti maždaug pusės metų sūnelį. Štai jos pasakojimas apie medžiagines sauskelnes: Dar kai laukiausi, sugalvojau, kad savo vaikui norėsiu naudoti daugkartines sauskelnes. Apie jas viena ausimi buvau  girdėjusi iš draugės, kuri savo pirmam vaikui nupirko vienas bambukines sauskelnes (bet  man skundėsi, kad be reikalo pirko ir dar tokius pinigus mokėjo, nes kai vaikas pasišlapina, jos peršlampa ir tuo pačiu sušlapina vaiko drabužius („Tai kas čia per sauskelnės?!” – sakė ji)), ir iš kolegės, dirbančios Vilniuje, kuri laukdamasi pirmagimio mezgė vilnones kelnytes ir, sakė, naudos jas kartu su daugkartinėm sauskelnėm.  Nelabai supratau, kam tos vilnonės kelnytės, bet tuo metu labai ir nesigilinau. Man tiesiog patiko idėja auginti vaiką be „pampersų“ . Kažkas sakė, kad taip sveikiau ir pigiau, o man tai buvo kaip iššūkis  ir noras išsiskirti – ot darysiu kitaip nei visi (dauguma).  Taigi apsiskelbiau visiems, kad gimus vaikui nenaudosiu vienkartinių sauskelnių. Tada aplinkinių reakcija buvo įvairi: vieni pečiais gūžčiojo, kiti mandagiai tylėjo, o treti tiesiai …