All posts tagged: pirmoko rūpesčiai

Kiek kainuoja pirmieji metai mokykloje

Kadangi ėjome į privatų darželį, laukiau pirmos klasės, nes man atrodė, kad valstybinė mokykla nieko nekainuos ir pasijusime galį šį tą daugiau sau leisti. Žinoma, žinojau, kad pradžioj reiks nemažų investicijų: uniforma, visos mokyklinės prekės, pratybų sąsiuviniai, tikriausiai klasės remontas. Tam net buvau šiek tiek atsidėjus lėšų. Bet nepagalvojau, kad taip pat sėkmingai reiks vis mokėti „mėnesinį mokestį“: už maitinimą ir prailgintą grupę. Nesakau, kad nežinojau, jog šie dalykai mokami. Tiesiog buvau smarkiai apgauta savo smegenų, kurios turėjo gilų įsitikinimą, kad valstybinis mokslas – nemokamas 🙂 Taigi man dabar net pačiai įdomu, kiek mes išleidome pirmai klasei. Mokyklinė apranga (uniforma, sportinė apranga, avalynė) Mūsų mokyklos interneto svetainėje yra smulkiai aprašyta uniforma, jos fizinis pavyzdys kurį laiką kabo pirmo aukšto fojė, rekomenduojama, kur tokią įsigyti, be to, atėję ne su uniforma mokiniai sodinami ant suolelio ir… (nežinau, ką ten paskui su jais daro, kai jie pasėdi iki pamokų pradžios). Taigi iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad reikalaujama griežtos uniformos, tad norėdama būti pavyzdinga mama ėjau į nurodytą 8 TO GO parduotuvę ir apsipirkom: kelnės 26 eurai, megztinis …

Vaikui septyneri. Koks jis?

Kai kurios kultūros, kurių mokymas plačiai paplitęs pasaulyje, žmogaus gyvenimą skirsto septynmečiais. Bene geriausiai Vakaruose juos yra išanalizavęs Valdorfo pedagogikos pradininkas, antroposofas Rudolfas Štaineris (1861-1925). Anot jo, pirmasis septynmetis yra skirtas fiziologiniam kūnui užauginti, todėl vaikui būtina aktyvi veikla, daug žaidimų ir negalima apkrauti jo ankstyvais mokslais, kad neatimtume energijos, reikalingos vidaus organams augti sveikiems. Jam taip pat būtinas glaudus ryšys su mama, kad vaikas jaustųsi pasaulyje saugus, neatsirastų įvairių nepagrįstų baimių. Kai vaikui iškrenta viršutiniai pieniniai dantys ir jis ranka apglėbdamas galvą geba pasiekti priešingos pusės ausį, jis jau pakankamai subrendęs mokytis. Čia prasideda pirmasis lūžis. Vaikui parūpsta estetinis grožis, jam taip pat smalsu įvairūs dėsniai, taisyklės, artimą ryšį perima tėtis. Astrologai teigia, kad šiuo periodu žmogų valdo Merkurijus, kuris atsakingas už bendravimą, tačiau bendravimas apima ir kai kurias ydas – melavimą, išsisukinėjimą, vogimą. Dar šiuo etapu labai svarbūs vaiko jausmai – jeigu jis bus nuolat tramdomas, baudžiamas, auklėjamas autoritariškai, gali sugadinti šiame septynmetyje besivystančias kraujotakos ir kvėpavimo sistemas ir vidutiniame amžiuje patirti insultą, astmą ir pan. Keičiantis septynmečiams žmogus tarsi gimsta iš naujo, …

Penki dalykai, kuriuos turite žinoti, planuodami išleisti vaiką į ugdymo įstaigą nuo 2016 m.

Darželinukams Nuo 2016 m. sausio 1 dienos įsigalioja SAM ministro įsakymas dėl higienos normos HN 75:2010 pakeitimo. Dėl šio įsakymo keičiasi Vaiko sveikatos pažymėjimo forma (Nr. 027-1/a). Joje turi būti nurodoma, ar vaikas yra skiepytas nuo tymų, raudonukės ir poliomielito, o jei neskiepytas – kodėl. Jeigu vaikas neskiepytas nesant skiepų kontraindikacijų, į ugdymo įstaigą jis nepriimamas. Jeigu lankote ugdymo įstaigą nuo 2015-ųjų rudens, Vaiko sveikatos pažymėjimą jau esate pateikę ir jis galioja vienerius metus, tad dabar administracija neturi kvaršinti jums galvos. Naujo pažymėjimo su įrašu apie skiepus reikės pradedantiems lankyti įstaigą nuo 2016 m. sausio 1 d. ir vėliau, taip pat tokį pažymėjimą nešame prieš kiekvieną rugsėjį, tad nuo rugsėjo – jau aktualu visiems, jeigu iki to laiko nepriims naujų teisės aktų pakeitimų. Tymų, raudonukės ir poliomielito skiepai yra įtraukti į rekomenduojamų skiepų kalendorių. Poliomielitas yra tarp penkių ligų penkiavalentėje vakcinoje (DTaP+HIB+IPV), skiepijamoje 5 kartus: 2, 4, 6, 18 mėn. ir 6-7 metų; tymai ir raudonukė yra tarp trijų ligų MMR vakcinoje, skiepijamoje 2 kartus: ~15 mėn. ir 6-7 metų. Priešmokyklinukams Nuo 2016 m. rugsėjo …

Mūsų mokykla

Daugelis laukia teksto apie mokyklą: kokią mes vis dėlto pasirinkom? Svarstėme Valdorfą ir ŠiMC, dar man prie širdies buvo pastarajai giminingas „Diemedis“ bei visiška naujovė ir sensacija „Demokratinė mokykla“. Tačiau į pirmąsias dvi nepatekome, o antrosios dvi fiziškai per toli. Taip, gal buka priežastis, bet aš tiesiog nenusiteikusi 4 ar net visus 12 metų „dirbti vairuotoja“, neatiduodant teisės vaikui judėti pačiam ir savarankiškai, palikti jį praktiškai be galimybės nuvykti į būrelius už mokyklos ribų, be to, spūstys mane pjauna be peilio, o ilgą kelionę mieste laikau tiesiog laiko gaišimu. Trečiąjį prašymą buvome padavę į tą mokyklą, kuri mums arčiausiai ir priklauso pagal gyvenamąją vietą – Jono Basanavičiaus progimnaziją. Į ją ir patekome, nors iš pradžių dievagojausi, kad jau į šitą mokyklą tai tikrai vaiko neleisiu… 🙂 Dabar esu labai patenkinta, kad taip susiklostė. Kiek apie ją sužinojau per atvirų durų dienas, ji nelabai kuo nusileidžia visų išgirtai Filaretų pradinei: taip pat rengia pradinukų gamtamokslines konferencijas, pavasarį išvažiuoja į kažkieno sodą užsiimti daržininkyste, nuo 3 klasės į dailės ir muzikos pamokas integruoja prancūzų kalbą, nekalbant apie …

Pažintis su mokyklomis. Įstaigos, kurios žino, ką daro ir kodėl

Tarp tiesiog mokyklų yra ir šiek tiek ypatingų. Jos turi savitą ugdymo programą ir kiek kitokį požiūrį į vaiką. Tokių Vilniuje, žinoma, yra ne trys, bet šios trys yra iš mano aplankytųjų sąrašo. Tikrai išskirtinės ir jau ilgai veikiančios. Norisi pradėti nuo Vilniaus Valdorfo mokyklos – bene seniausios „keistuolės“. Tai VšĮ, kurią valdo bendruomenė, sudaryta iš mokytojų ir tėvų. Nėra direktoriaus, viskas priimama bendruose ar tam tikrų grupių (pvz., ugdymo, ūkio ir t.t.) susirinkimuose bendru sprendimu. Nors sprendimai, sako, užtrunka, bet mokykla gyvuoja jau apie 20 metų, neseniai atnaujino patalpas, kompiuterių klases, pastatė priestatą – sporto ir renginių salę, užmiestyje įkūrė Žaliąjį filialą. Čia mokytojai giliai supranta vaiko raidą, amžiaus tarpsnius ir žiūri į jį ne kaip į modeliną, iš kurio reikia kažką paruošti ateičiai, bet kaip į žmogų visapusiškai: svarbi ir jo fizinė, ir emocinė raida bei gerovė, ne tik akademiniai pasiekimai. Todėl vaikams leidžiama laipioti tvoromis ir po medžius, yra daugiau menų ir technologijų pamokų nei įprastose mokyklose, o technologijų pamokoms klasė neskiriama į berniukus ir mergaites: drožinėja ar mezga visi. Valdorfo pedagogai …