LLL-logo

Kuo jums naudinga La Leche League?

La Leche League lietuviškai – Pieno lyga. Trumpiau mes ją vadiname tiesiog LLL ir tai rodo aukštų standartų paramą žindančioms (ir nežindančioms) motinoms mama-mamai principu. LLL pagalbą gali teikti vadinamoji žindymo vadovė Skaityti »

Madona_su_kudikeliu_Ermitazas_800

Lietinga diena – muziejams

Šįryt su vaikais išsiruošėme pažiūrėti senovinių ir šiuolaikinių paveikslų. Apsilankyti galerijoje – visapusė treniruotė vaikams: kitokios aplinkos patirtis, savikontrolės treniruotė, kai reikia elgtis tyliai, ramiai, meninio skonio ugdymasis, penas sielai, vaizduotės pakutenimas Skaityti »

vaikai skaito

Apie raideles ir “vardeles”, arba kaip išmokyti vaiką skaityti

„Kieno čia vardelė?“ – tai pats linksmiausias ir labiausiai širdį glostantis mažučių klausimas. Prisimenu kadaise girdėjusi tokį iš Žiogučio, o šį pavasarį baksnodamas užrašus to paklausė ir mažasis Varliukas. Tą klausimą abu Skaityti »

Mano-vaikai-nesipyksta

Ar jūsų vaikai pykstasi?

Parodžiau mamai, ką skaitau. - Mano vaikai nesipyksta. Taip būna? – nusijuokė. Na, autorės apsidraudė ir nepaminėjo žodžio “niekada” Skaityti »

Cukruoti mažučiai

cukruoti mazuciai

Penktadienį mėgavausi netyčia išpuolusiu laisvadieniu, tad pasinaudojau proga išbandyti vieną iš seniau nužiūrėtų receptų. Labai tinka į obuolių temą – mini keksiukai su obuoliene. Tinka gaminti su vaikais.

Sutrinti ~100 g sviesto su ~100 g cukraus. Įmušti 2 kiaušinius, įdėti 0,5 šaukštelio vanilinio cukraus, įpilti stiklinę obuolių tyrės ir gerai išmaišyti. Atskirame inde sumaišyti ~200 g miltų, 0,5 šaukštelio druskos ir 0,5 šaukštelio cinamono. Šį miltų mišinį pamažu įmaišyti į sviesto-kiaušinių-obuolienės masę. Gatavą tešlą sudėti į mažų keksiukų formą ir kepti ~15 min. 175C orkaitėje.

Tuo tarpu išsilydyti ~50 g (nors, manau, užtektų ir kokių 25 g, o gal ir dar mažiau) sviesto. Atskirai sumaišyti ~50 g cukraus su 1 šaukšteliu cinamono. Kai keksiukai atauš, pamirkyti svieste ir pavolioti cukruje. Šis darbas labai patiko mažėliui :)

Vaikai būtų valgę pusryčiams, pietums ir vakarienei :D

Jei mėgstate griežtai sekti instrukcijas, originalus receptas čia.

Vaikų klausimai: iš kur atsiranda sraigės?

sraigė

Sulig pirmais klibančiais dantimis pasipylė įdomūs klausimai. Džiaugiuos, kad pamažu fokusas pasisuka nuo “aš” į “kas aplink mane”. Ir įdomu užčiuopti, kokios mintys kirba tose mažose galvelėse, kokie pažinimo, o kartais egzistenciniai klausimai ten kyla.

Tai vat važiuojam sykį iš darželio, o vyresnėlis ir klausia:

- Bet tai mama, iš kur tos sraigės išlenda?

Sakau:

- Hmm, nežinau, gal iš žemės. Kai būsim prie kompiuterio, primink, kartu pažiūrėsim internete, iš kur jos atsiranda.

Kitą vakarą pagauna mane prie kompiuterio:

- Prisimeni, sakei, kad pažiūrėsim apie sraiges. Tai dabar abu prie kompiuterio, galim pažiūrėt.

Ir pažiūrim. Ir išsiaiškinam, kad sraigė atsiranda iš kiaušinėlio žemėje. Ji nuo pat pradžių turi kriauklę, o jai augant iš išskyrų ties kriauklės kraštu kriauklė formuojasi toliau ir taip vis didėja. Beveik visų sraigių kriauklės sukasi pagal laikrodžio rodyklę.

Abu sužinojom šį tą naujo.

Reikia daugiau? Wikipedija.

10 būdų panaudoti obuolį prasmingai ir kitos gudrybės

Šįmet keistas sezonas – pas vienus nė vieno obuoliuko nėra, o pas kitus – nors vežimu vežk. Kur tuos obuolius dėti?

Valgymo būdai

duona su obuoliene ir cinamonu

  1. Virkite obuolienę. Tinka užsitepti ant minkštos šviesios duonos, sutepti vaflių lakštus. Ypač skanu su cinamonu.
  2. Spauskite sultis. Jei turite aparatą, bus labai paprasta. O vaikams – įdomu: iš kieto obuolio pasidaro skystis ir sausa košė. Jei nebijo ūžesio, tai mielai pagelbės prie paties aparato. Paskui apžiūrėkite detales – kas tuos obuolius spaudžia ir iš kur pasidaro sultys?
  3. Supjaustykite skiltelėmis ir padėkite pasiekiamoje vietoje. Dubenėlis šalia žaidžiančio vaiko ištuštėja nepastebimai.
  4. Kepkite obuolių pyragą, įtarkuokite į košę, blynus, pagardinkite salotas…

Nevalgymo būdai

obuolių architektūra

  1. Supjaustykite obuolį maždaug kubeliais, duokite saują dantų krapštukų, tegu vaikas konstruoja.
  2. Išbandykite, kaip genda obuolys skirtingoje aplinkoje: įmerkite skiltelę į citrinos rūgšties tirpalą, actą, sūrų vandenį, o vieną palikite tuščioje stiklinėje. Dar vieną galite įdėti į šaldytuvą. Po kelių dienų žiūrėkite rezultatus: šaldytuve mikroorganizmų dauginimasis dėl šalčio sulėtėja, todėl maistas ten ilgiau išlieka šviežias, sausai paliktas obuolys sudžiūsta, nes jo drėgmė išgaruoja į aplinką, actas veikia antibakteriškai, todėl obuolys jame neapauga pelėsiu kaip citrinos rūgštyje, geriausiai obuolys išsilaiko druskos tirpale, nes druska ištraukia iš obuolio drėgmę, o be drėgmės mikroorganizmams sunku daugintis. Jei turite drąsos, paragaukite ir nuspręskite, koks būdas geriausiai tinka laikyti obuolius.
  3. Pabandykite nuspėti obuolio perimetrą (kokio storio yra obuolys): tegu vaikas atkerpa tokio ilgio juostelę ar storesnį siūlą, kokio, jam atrodo, užteks apjuosti obuolį. Jei juostelė per ilga (susikeičia) arba per trumpa (galas nepasiekia galo), tegu bando atkirpti naują gabaliuką, kol pavyks. Paskui galite išmatuoti tą juostelę liniuote ar kokiu sutartiniu daiktu. Vyresnio vaiko galima paprašyti spėti, kiek bus centimetrų, o tada duoti centimetro juostelę pamatuoti, ar atspėjo teisingai. Galima matuoti obuolio aukštį (ūgį).
  4. Atlikite kelių obuolių rūšių palyginimą: iš pradžių vaikas apžiūri (ir aprašo) vizualius skirtumus, paskui spėja, ar skirsis obuolių skonis, spalva viduje, sėklos ir pan. Tada prapjaukite ir tegu pasižiūri, paskanauja. Aptarkite rezultatus, (pažymėkite) ką vaikas atspėjo teisingai. Tokiai veiklai galite nemokamai atsispausdinti užduočių knygelę anglų kalba.
  5. Ar obuolys plaukia ar skęsta? Pripilkite dubenį vandens, įmeskite kelis obuolius, tegu vaikas išgaudo nesinaudodamas rankomis.
  6. Apipjaukite obuolį, kad liktų graužtukas-antspaudukas (patogiau specialia obuolių pjaustykle), perpjaukite per pusiaują, merkite į dažus ir antspauduokite gėles.

antspaudas iš graužtuko

Bonus – idėja užkandėlei į mokyklą ar darželį

Obuolys – be abejo, sveikas užkandis, bet jei įdėsi visą, vaikas greičiausiai nevalgys, jei supjaustysi, paviršius paruduos ir vaikas vis tiek nevalgys. Štai gudrybė: supjaustykite obuolį išilgai graužtuko, sudėkite į pradinę jo formą ir apjuoskite gumele.

supjaustytas nesupjaustytas obuolys

Obuoliai akims ir ausims

Fantastiškai nuotaikinga V. V. Landsbergio pasaka apie obuolį Petrą ir obuolį Antaną

Kaip paklausti „kaip sekėsi“ neklausiant „kaip sekėsi“?

klaustukas

Ne paslaptis, kad dažniausiai pirmas tėvų klausimas susitikus su vaikais – „Kaip sekėsi?“. O koks pirmas vaikų atsakymas? „Gerai“. Tuo pokalbis ir baigiasi. Ar sužinojome, ką nors apie vaiko dieną? Ne. Ar pabendravome su vaiku? Ne.

Ko galėtume klausti, kad užmegztume turiningą pokalbį, sužinotume naujienų ir parodytume vaikui, kad jis ir jo reikalai mums iš tiesų rūpi?

Man geriausiai veikia klausimas „Kas tau šiandien labiausiai (ne)patiko?“ Dažnai užduodu ir vieną variantą, ir kitą. Jei pirmiau klausiu, kas nepatiko, tarsi vėl nugramzdinu vaiką į blogą nuotaiką, kurią jis išgyveno, kai kažkas nepasisekė, kažkur užsigavo ir pan. Tačiau gera nuotaika iškart grįžta prakalbus apie tai, kas patiko.

Jeigu iš pradžių klausiu, kas patiko, o paskui – kas nepatiko, galim plačiai aptarti nepavykusius momentus ir pabandyti surasti priežastis, kodėl taip nutiko, tuo pačiu apgalvodami, ką kitąkart galima daryti kitaip, kad taip nenutiktų.

Mūsų darželis turi tėveliams prieinamus savaitės planus, kuriuose surašyta, kas kurią savaitės dieną planuojama veikti. „Kaip tau pavyko ta ir ta užduotėlė? Kas buvo sunkiausia / lengviausia?“, „Gal šiandien buvot nuėję ten ir ten? Ką įdomaus matei/veikei?“ – taip pat geras būdas pokalbiui pradėti.

Mes taip pat vakarais perskaitome dienos knygelę, kurioje auklėtojos(-ai) pamini įdomesnius konkretaus vaiko pasakymus, žaidimus, svarbesnius įvykius. Juos aptarti taip pat smagu, o jei įvyko kas nors nemalonaus – tai ir būtina. Pvz., „Skaičiau knygelėje, kad šiandien per ryto ratą tau buvo sunku susikaupti. Kokia tema kalbėjote?“, „Parašyta, kad su kitu vaiku stumdeisi ant laiptų. Ar galėtum papasakoti, kaip ten buvo?“ (Tik kalbėkite ramiai, nebarkite vaiko ir nekaltinkite jo dėl nieko. Verčiau kartu nuspręskite, koks elgesys tinkamas, koks netinkamas, kaip kitąkart išvengti tokių bėdų.)

Jei vaikas į darželį ar mokyklą nešėsi žaisliuką, galima paklausti: „O ką tavo šuniukas/lėlytė šiandien veikė?“, „Kas tavo šuniukui/lėlytei darželyje/mokykloje labiausiai patiko?“ Vyresnio vaiko galima klausti šitaip: „Jei šiandien man paskambintų tavo (dalyko) mokytoja / auklėtoja, ką apie tave papasakotų?

Jeigu vaikas ką tik pradėjo eiti į naują klasę ar grupę, tiks tokie klausimai:

  • Su kuo / šalia ko šiandien sėdėjai? Kaip jis/ji atrodo? Ką buvo apsirengęs(-usi)? / Ar irgi buvo atsinešęs(-usi) žaisliuką? / Ar turi brolių ar seserų? ir t. t. Ar norėtum visąlaik su juo/ja sėdėti?
  • Kuri vieta mokykloje / darželyje / klasėje / grupėje tau pati mieliausia / smagiausia?
  • Su kokiu vaiku norėtum susidraugauti?
  • Su kuo labiausiai norėtum sėdėti per pamokas / užkandžiaujant / pietaujant?
  • Ką labiausiai patiko veikti per pertraukas / lauke?
  • Kuo labiausiai skiriasi šie metai nuo praėjusių (vienas darželis nuo kito darželio, mokykla nuo darželio, ši klasė/ grupė nuo ankstesnės ir pan.)?
  • Kuo skiriasi šių ir praėjusių metų taisyklės (arba darželio/mokyklos taisyklės nuo namų taisyklių ir pan.)?
  • Kuo labiausiai skiriasi šių metų mokytoja / auklėtoja nuo pernai (arba mokytoja nuo darželio auklėtojos ir pan.)?
  • Kas tau šiandien buvo sunkiausia?
  • Kas tau šiandien buvo lengviausia?

Kiti klausimai, kuriuos siūlo Simple Simon and Company tinklaraščio mamos ir jų skaitytojai:

  • Kas tave šiandien prajuokino?
  • Ką šiandien sužinojai tokio, ko nežinojai vakar?
  • Gal išgirdai šiandien kokį keistą žodį ar dalyką?
  • Gal šiandien kam nors ką nors padėjai?
  • Gal kažkas šiandien tau ką nors padėjo?
  • Kada šiandien jauteisi laimingas?
  • Kada šiandien jautei nuobodulį?
  • Jeigu į klasę atskristų ateiviai, ką norėtum kad jie pasiimtų?
  • Su kokiu vaiku dar niekada nesi žaidęs, bet norėtum pažaisti per pertraukas / lauke?
  • Kokį žodį šiandien mokytoja / auklėtoja kartojo dažniausiai?
  • Kaip manai, ko tau reiktų pasimokyti (stropiau)?
  • Kaip manai, ko gali mokytis mažiau?
  • Kaip manai, kaip turėtum elgtis dažniau?
  • Kaip manai, kaip turėtum elgtis rečiau?
  • Kaip manai, su kokiu klasės / grupės vaiku galėtum elgtis maloniau?
  • Ką daugiausia veikei per pertaukas?
  • Kas per pietus / užkandėlę buvo skaniausia?
  • Kuris vaikas tavo klasėje / grupėje smagiausias. Kodėl?
  • Jeigu rytoj tu būtum mokytojas(-a), ką darytum?
  • Kuris vaikas iš tavo klasės / grupės labiausiai išdykęs / neklauso mokytojos / auklėtojos?
  • Jei galėtum apsikeisti su kuo nors vietomis, su kuo apsikeistum?
  • Papasakok tris dalykus, kuriuos šiandien darei su pieštuku / parkeriu?

Galima būtų tęsti ir tęsti. Svarbiausia, neužduoti klausimo, į kurį galima atsakyti vienu žodžiu. Kai vaikas turi kažką papasakoti, ne tik atsiskleidžia, bet ir ugdo gebėjimą reikšti mintis, sklandžiai kalbėti.

Psichologai teigia, kad nuolat kalbėdamiesi su vaiku parodome jam taip trokštamą savo dėmesį ir meilę. Tai skatina vaiką siekti aukštesnių rezultatų, jis tampa labiau motyvuotas mokytis. Taip pat galime iškart pastebėti, jei atsitinka kas nors negero.

Mamos, kurių vaikai jau užaugę, sako, kad įprotis kasdien pakalbinti vaiką atsiperka su kaupu: daug lengviau išgyvenama paauglystė, santykis su tėvais daug draugiškesnis, atviresnis. Juk visi norime, kad mūsų vaikai būtų laimingi, o padėti jiems siekti laimės galėsime tik tada, kai žinosime, kas dedasi jų galvelėse ir širdelėse.

P. S. Jei turite paauglių, štai 25 klausimai, kuriais galite pradėti pokalbį apie jų dieną.

Kaip su vaikais paminėti Baltijos kelią

Baltijos kelias -pasto zenklu blokas 2014

Šįmet sukanka 25-eri metai, kai du milijonai lietuvių, latvių ir estų sustojo į maždaug 600 km ilgio grandinę, reikšdami norą būti laisvais nuo Tarybų Sąjungos. Kai kurie iš jūsų galbūt irgi esate tokio pat amžiaus ar jaunesni, kiti gal dalyvavote 1989 m. Baltijos kelyje, tad pirmiausia galite su vaikais peržvelgti savo vaikystės ar senelių jaunystės nuotraukas iš šio įvykio ar tiesiog tų laikų.

Su 4+ m. vaikais galima pakalbėti apie tai, kuo skyrėsi gyvenimas tada ir dabar, su mokyklinukais – aptarti Molotovo-Ribentropo paktą, kurį liūdnai šis įvykis ir mini, su mažyliais – kad ko nors norint nebūtina muštis, šaukti, galima norą parodyti gražiai, elgtis mandagiai, tartis, stengtis ir pasieksi. Šia proga taip pat tinka kalbėtis apie vienybę, bendrumą, komandinį darbą (draugystę, broliškumą), nes tie žmonės susitelkė kartu ir taip nutiesė šį ilgą kelią, o paskui iškovojo laisvę. Jeigu jie būtų pykęsi, baręsi, kovoję vienas prieš kitą ir ėję kiekvienas savo keliu, nieko panašaus nebūtų įvykę, ar ne?

Jei esate muzikalūs, užtraukite „Bunda jau Baltija“:

Dainos žodžiai skamba trimis kalbomis, dainuojama apie tris seses, tad toliau galima kalbėti apie tai, kas ta Latvija, kas Estija, gal esate ten buvę? (darželinukai) Kodėl skiriasi šių šalių kalbos? Lietuvos ir Latvijos – tik šiek tiek, o Estijos – visai kitokia? (darželinukai-pradinukai) Kokios dar šalys priklausė Tarybų Sąjungai, kokie šio istorinio laikotarpio ryškiausi momentai, vadovai? (mokyklinukai)

Pažiūrėkite žemėlapį: kokio ilgio kelias iki jūros ar pas močiutę, o kokio ilgio nuo Vilniaus iki Talino, pamatuokite su liniuote; kur (pasaulio žemėlapyje) buvo išsidėsčiusi Tarybų Sąjunga?

Jei esate Vilniuje, aplankykite Baltijos kelio monumentus: skulptūrą Laisvės kelias (Konstitucijos pr. prie Pedagoginio universiteto žiedo) (gal turite ten savo plytą?) ir Baltijos kelio dvidešimtmečio atminimo grindinio plytelę (Katedros aikštė, prie bokšto) (tokios pat yra ir Rygoje bei Taline) bei Baltijos kelio pradžią (Katedros bokštas). Visos šios vietos – „interaktyvios“: galima „panardyti“ per Laisvės kelio kiaurymes, „pasimatuoti“ atminimo plytelės pėdą, susikibti rankomis nuo Katedros bokšto. Koks jausmas apima prisilietus prie istorijos? Ar užplūsta anų laikų pakilumas?

Jei esate ne Vilniuje, bet netoli kelio Vilnius – Panevėžys – Pasvalys – Ryga, penktadienį bus atidengti atminimo ženklai prie kelio Vilnius – Panevėžys (A2) esančiose poilsio aikštelėse: 32,1 km kairėje pusėje, 38,5 km dešinėje, 55,6 km dešinėje, 80,1 km kairėje ir 99,9 km dešinėje, o prie kelio Panevėžys–Pasvalys–Ryga (A10) – poilsio aikštelėse 19,5 km kairėje pusėje, 27,8 km dešinėje, 47,5 km dešinėje ir 62,9 km kairėje.

Manau, daugumoje miestų ir miestelių vyks tam tikri Baltijos kelio atminimo renginiai. Taip pat jų turėtų būti ir užsienio lietuvių bendruomenėse, pvz., Let’s Be Together Londone. Nepražiopsokite, nes tai galbūt vyksta jau šiandien, 22 d., o ne rytoj, rugpjūčio 23 d.

trispalve_zele

Grįžę namo pasiruoškit teminių užkandžių: Lietuvai, Latvijai, Estijai būdingų patiekalų, ar tokio maisto, kuris primintų šių šalių vėliavas (su Estija gali būti sunkiau) ar teritorijos formas. Gal norėsite suverti grandinėlę iš trijų Baltijos šalių vėliavų spalvų. O išsikirpti žmonių grandinę ir apjuosti ja stalą ar visą kambarį bus išties smagu. Gal su linksmais vaikais, o gal apvalią kaip snaigė?

Jei gerai įsižiūrėsit čia arba įsiskaitysit čia, pamatysit, kad visai paprasta nusipiešti ir išsikirpti savo žmogiukus. Gal tai bus apvedžiota vaiko nuotrauka? Jei piešite vieną žmogų per vidurį, išeis visa grandinė vienodų žmogiukų, jei du žmones (po pusę) susikibusius rankomis, kas antras bus skirtingas.

Esant norui ir išmonei leidžiant, kiekvieną žmogiuką galima nuspalvinti ar dekoruoti spalvotomis popieriaus ar medžiagos skiautėmis, blizgiais klijais ir t. t. Jei vaizduotė laki, galbūt kiekviena grandinėlė taps šeima, kiekvienas žmogutis įgis vardą ir turės savo istoriją.

Rugpjūčio 23 d. 12 – 18 val. paaugusius moksleivius nusiųskite į moksleivių pilietinių iniciatyvų dieną „Koks tu ir aš – tokia ir Lietuva“ prie Baltojo tilto: diskusijos, meno ir sporto užsiėmimai, muzika dėl geros priežasties.

Vakare visi vilniečiai turbūt rinksis Katedros aikštėje. Žadama vėliavų kėlimo ceremonija, meninė instaliacija ant Gedimino pilies, koncertas.

Daugiau renginių šia proga čia ir jie ne tik 23 dieną. Taip pat daug informacijos apie minėjimus čia.

***

Rugpjūčio 23 d. dar vadinama Juodojo kaspino diena.

2009 m. UNESCO įtraukė Baltijos kelią į „Pasaulio atminties“ sąrašą.

Iliustracija – 2014 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje pasirodysiantis pašto ženklų blokas.